Šviesios mintys padeda pabusti

Pasaulis, kuriame skaitome du kartus greičiau

Tačiau daugeliui iš mūsų skaitymas nepasibaigia ties studijų baigimu.
Pradėjus dirbti, daryti karjerą skaitymo kiekiai kartais net padidėja.
Bet jeigu skaitytume 2 kartus greičiau, šitai tikrai nesukeltų didelių
sunkumų – vietoje aštuonių valandų tiems patiems rezultatams pasiekti
mums tereikėtų penkių. Skamba neįtikėtinai? Šiame informacijos amžiuje
vienas pagrindinių užsiėmimų, kurį tenka daryti – tai skaityti. Todėl
greitojo skaitymo įgūdžiai tampa didžiuliu privalumu, o juos išsiugdę
žmonės pasiekia įspūdingų laimėjimų. Vienas tokių Styvas Pavlina (Steve
Pavlina), rašantis
populiariausią internetinį dienoraštį apie saviugdą. Taikydamas laiko
planavimo, atminties lavinimo ir greitojo skaitymo žinias dviejų
bakalauro studijų programas Styvas baigė per 3 semestrus. Taigi, per
pusantrų metų padarė tai, ką kitiems užtruktų padaryti 6 metus. Manoma,
kad Styvas Pavlina šiuo metu per dieną vien už reklamą savo svetainėje
gauna keletą tūkstančių dolerių.

Yra daugelis dalykų, kurių mes nežinome, ir dėl to netikime, jog tai
yra įmanoma. Vienas tokių – greitasis skaitymas. Naudodami greitojo
skaitymo metodą informacijai gauti galime sutaupyti ne tik 2, bet ir 20
kartų daugiau laiko. Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti, norint
pradėti mokytis šio metodo – jums teks užmiršti apie skaitymą viską, ką
žinojote iki šiol. Pirmiausia teks išgyvendinti tradicinį skaitymą iš
kairės į dešinę, nes jis pernelyg vargina akis ir gaišina laiką.

Vidutinio formato knygos eilutė yra 8 cm ilgio. Tarkime, kad puslapyje
yra 30 eilučių. Tuomet akims, perskaičius vieną puslapį, tenka
„subėgioti“ 4,8 metro. Deja, pusė šio atstumo – ne kas kita, kaip laiko
gaišimas. Nes akims ne tik reikia perskaityti eilutę, tačiau vis iš
naujo ir naujo sugrįšti į kiekvienos eilutės pradžią, kad būtų galima
pradėti skaityti naują eilutę. Šio proceso metu neįsisavinama jokia
informacija. Vadinasi, 2,4 „subėgioto“ metro – yra visiškai
neproduktyviai iššvaistytas laikas. Tad nenuostabu, jog ilgiau
paskaičius mūsų akys pavargsta, įsitempia, parausta
ar pradeda ašaroti. O bėgant laikui pradeda silpnėti ir regėjimas. Akys
irgi turi raumenis, kurie nuo didesnių krūvių pervargsta, ir už tai
daugelis mūsų turi sumokėti brangią kainą – toliaregyste arba
truparegyste. Atkreipkite dėmesį, kiek jūsų draugų ar kolegų nešioja
akinukus, ir paklauskite jų, dėl kokios priežasties suprastėjo jų
regėjimas.

Tuo tarpu greitasis skaitymas – tai blokinis skaitymo–matymo būdas iš
viršaus į apačią. Įvaldžius šį metodą tekstą galime peržvelgti tiesiog
iš viršaus į apačią. Tas pats 30-ties eilučių puslapis vidutiniškai yra
20 cm aukščio, tad naudojantis greituoju skaitymu akims vietoje buvusių
4,8 m tereikia „nueiti“ 20 cm kelio. Koks progresas!? Padalinkime 4,8
metrus iš 20 centimetrų ir gausite 24 kartus – tiek kartų skaitymas
pagreitėja naudojant šį metodą! Dėl tokio greičio pasikeičia ir
informacijos supratimas. Sąryšius tarp žodžių ir įdėjų reikia išmokti
dėlioti naujai.

Pats terminas „greitasis skaitymas“ nėra visiškai teisingas. Šį metodą
tiksliau vadinti greituoju matymu. Jo metu informacija įsisavinama, kai
akis ties eilutės viduriu vedama iš viršaus į apačią. Netgi nebūtina
žiūrėti į kiekvieną eilutę. Labiau pasipraktikavus tekstą galima
suskirstyti į atskirus 5 – 7 eilučių blokus. Kai kurie žmonės tą daro
natūraliai, kai nori peržvelgti didelį kiekį informacijos. Šis
reiškinys buvo pastebėtas jau 1879 metais. Prancūzų akių gydytojas,
profesorius Emil Javal pastebėjo, kad akis gali skaityti kelis žodžius
vienu metu. Jo tyrinėjimai parodė, jog skaitymas nėra nuoseklus akių
judėjimas žodžių eilute. Mes skaitome kuomet akys stovi vietoje. O
realus fizinis akių judėjimas nėra naudojamas skaitymui. Šis atradimas
buvo vienas kertinių faktų, leidusių išvystyti greitojo matymo metodą.

Greitojo matymo meistriškumas pasiekiamas tuomet, kai sugebama per
kelias sekundes pamatyti ir suvokti visą puslapį. Tačiau tam
reikalingos ilgos treniruotės, kurių dėka išmokstama atsiminti visus
svarbiausius dalykus tik vieną kartą pervertus knygą.

Greitojo matymo mokymosi trukmė priklauso nuo to, kokių rezultatų siekiame. Sistemingai
treniruojantis kasdien po 0.5–1 valandas, po dviejų savaičių
produktyvumas paprastai pagerėja 4 kartus. Tuo tarpu treniruojantis po
2–3 valandas per dieną, galima pasiekti net 8–12 kartų didesnį
produktyvumą. Treniruodamiesi ilgiau – jau po pusės metų 100 puslapių
knygą perskaitysite per 20 minučių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad
skaitymo produktyvumas susideda ne tik iš skaitymo greičio, bet ir iš
suvokimo laipsnio. Paradoksalu, tačiau įvaldžius greitojąjį skaitymą
pagerėja abu parametrai. Kuo greičiau skaitoma, tuo geriau atsimenama
perskaityta informacija. Šio paradokso
paslaptis slypi tame, jog daugelis greitojo skaitymo pratimų laviną
gebėjimą usikaupti. Tad nenuostabu, kad jau 1965 metais mokslininkas
E.B. Fray įrodė, kad lėtai (150 žodžių per minutę) skaitantys žmonės
turi ir prastesnį teksto suvokimo koeficientą. Taip yra dėl to, kad
skaitymas ir suvokimas yra vienas procesas, reikalaujantis skaitytoją
laikyti informaciją trumpalaikėje atmintyje. Tuo tarpu pernelyg ilgai
laikant šią informaciją trumpalaikėje atmintyje teksto suvokimas
stipriai suprastėja. Taigi paradoksali išvada yra tokia – kuo lėčiau
skaitome, tuo prasčiau atsimename. Ir
atvirkščiai, kuo greičiau skaitome, tuo daugiau atsimename. Greitasis
skaitymas reikalauja didelio susikaupimo ir tuomet natūraliai skaitomą
informaciją galima nukreipti tiesiai į ilgalaikę atmintį.

Svarbiausia – įveikti savo skepticizmą ir leisti sau eksperimentuoti.
Kiekvienas iš mūsų turime indvidualias skaitymo ypatybes, todėl ir
greitojo matymo metodo nereikėtų naudoti aklai, neatsižvelgus į jas.
Kaip taisyklė, šis metodas geriausiai sekasi tiems, kurie perpranta
metodo esmę, eksperimentuoja ir kantriai dirba.

Kam skirtas greitasis matymas? Jis rekomenduojamas visiems, kas dirba
su dideliais kiekiais informacijos. Jau turint pradinius greitojo
matymo įgūdžius galima greitai peržvelgti didelius kiekius bet kokios
rašytinės informacijos – ar tai būtų popierinė ar kompiuterinė knyga,
ar dokumentai. Kita vertus, greitojo matymo nerekomenduojama naudoti,
kai skaitoma savo malonumui, nes dėl didelio greičio netekama dalis
malonumo, kurį suteikia įvairūs apmąstymai bei emocijos. O dabar
pagalvokite patys kiek laiko sugaišote skaitydami šį straipsnį? O jei
jį būtumėte skaitės 2 kartus trumpiau?..

success.lt

Parašykite komentarą