Šviesios mintys padeda pabusti

Sapnų takais

Domiuosi sapnais jau dvidešimtį metų, rengiu seminarus ir skaitau paskaitas sapnų temomis. Parašiau knygų šia tema, paskutinioji: “Sapnų takais“, kurioje populiariai išdėstyti sapnų interpretacijos būdai, sąmoningo sapnavimo gairės. Mokiausi Niujorke rašytojo ir istoriko Roberto Mosso „Active dreaming school“ (Aktyvaus sapnavimo mokykloje, kur dėstomos šamaniškos praktikos, perimtos iš indėnų dvasinių mokymų – naudojant būgno transą keliaujama savo pasąmonės trasomis), taip pat pas Sibiro šamanę biologę Tatjaną Kobežikovą, praktikuoju Tibeto budizmo ir bon'o (priešbudistinius) mokymus, kurių dalis – sapnų ir miego joga.

Sapnai – mūsų šešėlinė pusė, pasąmonės vaizdinių kalba, arba tiesiog pasąmonės SMS žinutės sąmonei. Kiekvieno žmogaus skirtinga sapnų kalba, tačiau sapnų „gramatika“ panaši, ir tam tikrų bendrų dėsnių arba taisyklių, kaip išsiaiškinti sapnų simbolius, įmanoma nesunkiai išmokti. Taip pat naudojant tam tikras metodikas ir nuolat treniruojantis įmanoma valdyti savo sąmonę ir išmokti sąmoningai sapnuoti. Sapnų valdymui budistai ruošiasi ne šiaip sau, o mirties momentui, kad sąmoningai išeitų ir jų sąmonės srauto nenublokštų karminiai vėjai, europiečiai gi sąmonės valdymą gali naudoti savo pasąmoninių galių valdymui ir įvairių tikslų pasiekimui.

Gaila, jog Lietuvoje psichologai sapnus interpretuoja laikydamiesi deja ne biblinio pasaulio aprašymo – ten gausu judėjų magijos, sapnų pavyzdžių, apskritai daug enciklopedinių to meto kultūros, istorijos žinių, tačiau, kiek teko susidurti su lietuviais psichoterapeutais ir psichologais, jie laikosi mokslinio – mechaninio tikrovės pažinimo būdo. Toks pasaulio aprašymas ar žemėlapis neatitinka tikrovės, ypač kai atmetama mistinė, metafizinė gyvenimo pusė, kai absoliučiai viską bandoma aiškinti racionaliuoju pradu. Laikausi senųjų kultūrų požiūrio į sapnus: šiaurės ir pietų Amerikos indėnų, tibetiečių, australų aborigenų sapnų suvokimo, mat sapnas buvo ir tebėra jų dvasinio ir materialinio pasaulio svarbi dalis.

Sapnų interpretacija, kai šalia nėra sapnų autoriaus, režisieriaus ir pagrindinio vaidmens atlikėjo su savo išgyvenimais ir specifine patirtimi, keblus dalykas. Yra rizika ką nors priprojektuoti nuo savęs. Todėl savo paskaitų klausytojams ir seminarų dalyviams patariu patiems prisijaukinti savo pasąmonę.

Iš tikrųjų tiek toltekų (meksikos indėnų) mokymai, tiek Tibeto budizmas ar šiuolaikinė kvantinė fizika sako, jog nėra jokios nepriklausomos tikrovės, mes ją projektuojame išorėn, taigi neįmanoma ignoruoti sapnų, savo pasąmonės jausmų ir minčių, potroškių, kaip kitos, nepriimtinos cento pusės. Skaičius ar herbas aversas ar reversas – tai tas pats centas, tad sapno tikrovė nėra nepriklausoma, ji susijusi su būdravimu, o būdravimas su sapnu. Šios tikrovės persipynusios, todėl tibetiečiai turi taip vadinamą “Mirusiųjų knygą“ ir praktikuoja sapnų jogą, kad žinotų, kaip elgtis numirus, netekus kūno, kai sąmonė ir toliau sapnuoja, todėl didžiausias jų siekis – prabudimas.

Taigi, svarbiausia neignoruoti sapnų: savo jausmų, šešėlinės paneigtosios arba paslėptosios pusės. Gilindamiesi į sapnus giliau pažinsime save ir savo sielos reikmes, išmoksime užsiprogramuoti teigiamus pokyčius savo gyvenime, prisikasę iki pirminio šaltinio.

Rita Banienė
Seminaro "Skaidrūs sapnai" lektorė

Parašykite komentarą