Šviesios mintys padeda pabusti

Pinigai ir korupcija. Priklausomybė ir pasiteisinimai…

Biblijoje yra patikinimas, kad tas, kuris ima kyšius, neišvengiamai taps kvailas.
Pakartojimo knygoje griežtai įspėjama neimti kyšių, o svarbiausias draudimas yra pateiktas šios knygos 16 skyriaus 19 dalyje:
„Neiškreipkite teisingumo; nesivadovaukite prielankumu, neimkite kyšio, nes kyšis apakina išminčių akis ir iškreipia teisingus žodžius.“
Teisingai pasaulį mato tik tie, kurie siekia tiesos ir ja vadovaujasi. Jeigu tiesa žmogui tampa ne tokia svarbi ir, užuot pasirinkęs tiesą, jis renkasi pinigus,
tuomet tiesa tokį žmogų palieka. Kyšininkas ir toliau save vertins kaip labai protingą ir apsukrų, tačiau anksčiau ar vėliau padarys nepaaiškinamų klaidų. Taip jis savo pavyzdžiu parodys, jog tas, kuris renkasi netiesą, galiausiai turės dėl to labai gailėtis. Gudriausi nusikaltėliai viską apskaičiuoja, atrodytų, iki mažiausių smulkmenų, tačiau vis tiek kažkaip apmaudžiai ir nesuprantamai padaro klaidą, kuri
juos ir pražudo. Jeigu renkatės pinigus, užuot rinkęsis teisingumą, iškreiptai suprasite teisingus
žodžius ir neišvengiamai pridarysite klaidų, priversiančių gailėtis šio pasirinkimo.

Taigi kokiais pasiteisinimais vadovaujasi tas, kuris elgiasi su pinigais neetiškai:

„Pinigai suteikia daugiau saugumo“
Krizės parodo, jog tos investicijos yra ne tokios ir saugios. Ne vienam jos
tapo tiesiog akmeniu po kaklu. Štai visi matėme, kaip kone per vieną dieną pasikeitė
verslo aplinka. Tvirčiausius verslus užsmaugė kreditai ir privertė bankrutuoti per
pirmuosius krizės mėnesius. Stebėtina, kaip greitai viskas pasikeitė. Tarsi jūroje, kai
staigiai užslenka tamsūs debesys ir, vos spėjus dangui aptemti, prasideda smarki audra.
Ekonomikos krizės parodo, kokia trapi mūsų „ekonominė laimė“. Jeigu jau
ši krizė ir pateikė solidžią pamoką, tai išmokome, kad pasikliauti vien investicijomis
neverta. Tačiau net ir didžiausios krizės metu gabiausi ir naudingiausi specialistai
užsakymų turi. O ką jie daro kitaip nei kiti? Jie labiau stengiasi ir sukuria daugiau
džiaugsmo klientams.
Verčiau jau įgykite tokių profesinių įgūdžių, kad jūsų paslaugų reikėtų net karaliams.
Tie, kurie aptarnauja karaliaus rūmus, niekada neliks be darbo. Darbas turi
būti kuo didesnio džiaugsmo klientams šaltinis. Jums tai reiškia kuo nuoširdžiausiai
stengtis, nueiti vadinamąją „papildomą
mylią“ – padaryti daugiau, nei iš jūsų tikisi.

Taip pat yra ir su investicijomis.
Krizėms atsparesni tie verslai, tos investavimo
rūšys, kurios paiso tokios nuostatos.
Jeigu verslininkas ir jo komanda
per pakilimo laikotarpį stengėsi dirbti
kuo geriau, nuoširdžiai rūpinosi klientais, nesinaudojo „pardavėjo rinkos“ padėtimi,
tai ir pasikeitus situacijai lengviau išlaikys savo klientus. Visur, kur prasmingai stengiamės,
pasidedame ir pagalvėlę, jeigu netikėtai tektų iš aukštai kristi.

„Mane mylės merginos…“
Taip pat geras triukas. Merginos mielai save įtikina, kad jeigu pasipurkš plaukus
ypatingu laku ar apsirengs madingiausia suknele, tai dėl to ją labiau mylės. Jeigu jos
trokšta vyruko su dideliu automobiliu, tai tik rodo, kad jos taip pat mėgsta „gerą“
gyvenimą. Kitaip sakant, jos taip pat negali įsivaizduoti laimės be didžiulio pinigų
kapšo.
Tikriausiai nereikia ir sakyti, kad du žmonės, kenčiantys dėl dvasios negalių
ir mėginantys tai netinkamai spręsti, tik sustiprins problemą. Žinoma, iš pradžių
gali atrodyti, kad jie iš tiesų gauna to, ko nori, tačiau tai tik trumpalaikė iliuzija.
Dvasios bėdų pinigais neišspręsi, nors ir kaip stengtumeisi. Jeigu partneriai taip ir neišmoksta tenkinti vienas kito dvasinių
poreikių, jų susižavėjimas išblėsta ir
pavirsta priešiškumu.
Merginos jus mylės tuomet, kai
suprasite jų vidinį pasaulį ir sugebėsite
patenkinti jų dvasinius poreikius. O
tam reikia ne didelio automobilio, o
mokytis būti patraukliam moterims ir
sukurti tvirtą ryšį. Beje, kam jums reikia,
kad jus mylėtų visos panos iš eilės? Paprastai mergišiams nekaip sekasi su pinigais.
O jeigu perskaitysite Tomo J. Stenlio (Thomas J. Stanley) knygą „Milijonieriaus
mąstymas“, tai sužinosite, kad 94 proc. savo pastangomis praturtėjusių milijonierių
itin brangina išskirtinius santykius su žmona. Jie tvirtina, kad žmonos palaikymas
buvo viena svarbiausių priežasčių, padėjusių jiems tapti turtingiems.
Taigi priešingai – neapsigaukite, ir ieškokite puikaus charakterio merginos. Tapkite
jai puikiu vyru ir mėgaukitės išskirtine prabanga – tikru intymumu ir nuoširdžiu
palaikymu4. Na, o kad jau kalbame apie saviugdą, tai mokytis išminties yra kur kas
įdomiau ir suteikia daugiau puikių išgyvenimų nei spindintys automobiliai, brangus
vynas, kelionės į tolimiausius pasaulio pakraščius ir visa kita, ką jums siūlo vadinamieji
gyvenimo būdo žurnalai.

„Visi taip daro…“
Štai čia jūs teisus. Visi taip daro ir gyvena grąžydami rankas. Mūsų visuomenė
anaiptol nėra nei laiminga, nei sveika, nei pernelyg daug pasiekusi. Vadinasi, darydamas
taip, kaip daro visi, gausite tuos pačius rezultatus, kuriuos gauna ir jie. Atsiminkite
pirmąjį įspūdį, kai susidūrėte su valdišku neveiklumu, piktnaudžiavimu. Tikriausiai
pagalvojote: „Kiaulės!“ Šis įspūdis buvo teisingas. Tačiau jeigu nusprendėte, kad
„dėl šventos ramybės“ liksite prie lovio, nesistebėkite, kad tai laikui bėgant pavers jus tokiu pat. Niekada nevėlu sustoti ir pradėti gyventi kitaip.

„Tie keli tūkstantėliai vis vien nieko nekeičia…“
Valstybei gal iš tiesų nieko ir nekeičia, bet jums keičia viską. Šie nepaimti tūkstantėliai
gali išgelbėti savigarbą, tačiau gali ją ir sugriauti. Tie tūkstantėliai gali nulemti
tai, kad po keliolikos metų jūsų vaikai „sės ant adatos“, o jūs nesuprasite, kodėl taip
įvyko, ir versite kaltę ant nepažįstamų vaikėzų. Tačiau mums, nuo priklausomybių
laisviems žmonėms, visa tai atrodys kaip absurdo teatras. Jūs priklausomas nuo
vieno „kaifo“, jūsų vaikus „užsodino ant kito“. Ko čia nervintis? Pasidžiaukite. O gal
net pamėginkite šiuos du kaifus sumaišyti? Kas bus, jeigu sujungsime vogtus pinigus
su narkotikais?

„Pinigai suteikia valdžią ir laisvę“
Nejaugi iš tiesų manote, kad vogti pinigai jums suteiks galios ir laisvės? Tai
juokinga. Jeigu dar nesupratote, kodėl, pažiūrėkite dar kartelį filmą „Krikštatėvis“. Tai
genialus filmas apie mafiozą, kuris pakilo nuo paprasto vaikėzo iki bosų boso.
Per tris filmo serijas galime stebėti, kaip žiaurumas ir nepalenkiamas galios bei
pinigų troškimas sukuria nepaprastai galingą JAV gangsterių imperiją. Tačiau vėliau
viskas kažkaip tampa nekontroliuojama. Kad ir kaip bosų bosas Vitas Karleonė
stengiasi palaikyti savo valdose drausmę ir rimtį, jo pavaldiniai išlieka tokie, kokie
visada ir buvo, – buki galvažudžiai. Taip visos bosų boso pastangos įkrėsti jiems
proto, laikytis savotiško garbės kodekso nueina šuniui ant uodegos. Galiausiai viskas
baigiasi tuo, kad ir patį stipriausią iš stipriausiųjų patiesia sėbro kulka.
Štai jums ir visa galia, ir visa laimė. Visą gyvenimą gyvensite drebėdamas, kad kas
nors nesučiuptų ar nepakištų. Tokia nevaldoma korupcija, kokia yra dabar, amžinai
nebus. Arba mūsų valstybė bus tiek nustekenta, kad privalės pradėti realius veiksmus
(tokių požymių jau yra), arba ji vis labiau taps klasikine mafijos citadele, o tuomet jau lauk
bendražygių dvikovų. Jeigu manote, kad tai nerealu, tai daugelyje Pietų šalių tai nuolat
vyksta. Kai nusikaltėliai laiku nesodinami į kalėjimą, jie pradeda vieni kitus šaudyti. Bet kokiu atveju – nerimo pilnas gyvenimas, o paskui arba į kalėjimą, arba iš karto į pragarą.

„Sąžiningu darbu pakankamai pinigų neuždirbsi…“
Tai nusikaltėlių „išmintis“. Pakalbinkite gerbiamiausius, daugiausia pasiekusius
žmones bet kurioje visuomenėje. Arba sąžiningai patyrinėkite jų biografijas. Mes,
šios knygos autoriai, daugybę metų tyrinėjame sėkmingų žmonių psichologiją. Tad
jeigu mūsų įdirbis jums ką nors reiškia, tai mūsų atradimas yra aiškus kaip krištolas –
dideli pinigai uždirbami pasitelkus kūrybingumą, drąsą, ryžtingai žengiant ten, kur iki
jūsų niekas nesugalvojo ar pabijojo žengti. Na, ir visa tai būtinai turi lydėti nuolatinis,
nepertraukiamas, pasiaukojantis sąžiningas darbas. Sėkmė priklauso tiems, kurie
pasibalnoja savo svajonę ir ryžtingai lekia į savo kelionės tikslą.

„Be pinigų neįgyvendinsiu savo tikslų ir svajonių“
Be darbo jūs neįgyvendinsite savo svajonių. Sėkmė lydi tuos, kurie eina jos
pasitikti. Jeigu kūrybingai ir pasiaukodami dirbsite, tikrai įgyvendinsite. Atminkite,
kad pinigai yra priemonė gerumui skleisti. Kokia energija sklinda iš to, ką sukuriate?
Įdomus, prasmingas, kūrybingas darbas yra ekstazės šaltinis. Po jo nebūna jokių
pagirių. Už šią laimę niekas jūsų nesodins. Priešingai – visi jumis žavėsis ir gerbs.
Pasirinkite prasmingą darbą, ir jūsų gyvenimas gal ir nebus lengvas, bet bent jau bus
turiningas. Kaip jau minėjome, lengvas gyvenimas yra iliuzija. Štai vienas pasakojimas,
kuris akivaizdžiai tai įrodo.
Vieną kartą sučiupo paauglį, nuteisė už vagystę ir pasodino kur jam ir
vieta. Į koloniją atėjo socialinis darbuotojas ir pradėjo jį kalbinti:
– Sūnau, kodėl ėmeisi šio reikalo?
– Nes tingėjau dirbti ir susiviliojau lengvais pinigais.
– Na ir ką, ar jie vis dar tau atrodo lengvi?
– Ne. Būdamas čia supratau, kad tie „lengvi pinigai“ tapo man patys
sunkiausi per visą mano gyvenimą.“
Visų pirma vertinkite darbą kaip galimybę kurti. Kurkite ką nors nuostabaus.
Ir nuolat turėkite omenyje svarbiausią žydų patarimą, kaip tapti turtingam: turtingi
tampa tie, kurie vadovaujasi tarnystės dvasia.

„Kai turi pinigų, tada gali turėti visa kita“
Ne. Apie tai jau kalbėjome. Tai ne jūsų mintis, o visuomenės primesta klišė.
Jus apmaudžiai suklaidino. Suklaidino tokiu svarbiu klausimu, kad jeigu patikėjote,
praradote tikrą ryšį su tikrove.
Pinigai yra sveikos gyvensenos rezultatas. Kai sustyguojate asmenybę, kai kuriate
didelę pridėtinę vertę, kai jumis pasitiki ir pasikliauja garbingi žmonės, tada jūsų
sukurtas turtas išlieka net ir krizių metu. Tačiau jeigu mėginsite praturtėti numodami
ranka į praturtėjimo dėsnius, tada jūsų sukurta velniava smarkiai iškels jus į padanges,

apsuks keletą svaiginamų ratų, o kai galva
visai susisuks, taip tėkš į žemę, kad kaulų
nesurinksite. Dvasinius poreikius turime tenkinti
tik dvasinėmis priemonėmis. Poreikius
pradedame tenkinti nuo materialinių.
Nusiperkame namą, kad ant galvos
nesnigtų ir nebūtų šalta; baldus, kad
minkštai miegotume; drabužius, kad pridengtume kūną; automobilį, kad patiems
pėsčiomis vaikščioti nereikėtų ir t. t. Tačiau bėdos prasideda, kai žmogus bando
pinigais patenkinti ir emocinius poreikius: norą būti svarbiam, žinomam, mylimam,
patirti dėmesio, gyventi įdomų ir nuotykių kupiną gyvenimą. Ir čia pinigai jau tik
painioja, nes, norint tuos dalykus pasiekti, reikia kitokių išteklių, visiškai nesusijusių
su pinigais. O jeigu savo dvasinius poreikius mėginame patenkinti materialiais
dalykais, tada šie įkalina mus priklausomybėje.
Tikroji bėda yra ta, kad mes tinkamai nemokame tenkinti savo emocinių
poreikių, esame nepakankamai išprusę šioje srityje. Tikimės, kad daiktai suteiks
mums laimę, tačiau ši laimė būna trumpalaikė. Kaip tabletė: skausmą apmalšina,
bet ligos neįveikia.
Daiktais emocinius poreikius mes šiek tiek patenkiname bendraudami, kai
perkame, nes pardavėjas rodo dėmesį, pataikauja ir meilikauja. Tai iliuzija. Jeigu ieškote
pardavėjo dėmesio, tai rimtas signalas, kad einate neteisinga linkme. Susivokite
tikrovėje, pakeiskite gyvenimo kryptį ir tinkamai patenkinkite dvasinius poreikius.
Jeigu pulsite ieškoti išeities iliuzijose, jos nutemps jus į pražūtį. Tai ir daro visos
priklausomybės.

„Būsiu gerbiamas, mėgausiuosi prestižu…“
Bendra taisyklė yra tokia: jeigu jus kankina dvasinis skausmas, tai yra signalas
pradėti ugdyti save. Jeigu jaučiatės nemylimas, vadinasi, tai kvietimas tapti tokiam,
kad būtumėte mylimas. Žinokite, kad visas problemas žmogus gali išspręsti tik šviesdamasis
ir keisdamas savo gyvenimo kryptį. Taigi visos problemos sprendžiamos
tik pasitelkus švietimą ir saviugdą. Gal teigiame ne tai, ką norėjote išgirsti, tačiau tai
karti tiesa. Užtat tiesa jūsų nepražudys, o priešingai – išlaisvins. Jeigu draugausite su
tiesa, jūs turtėsite.

„Pinigai vėl grįš į biudžetą…“
„Aš vis vien tuos pinigus išleisiu, mokėsiu PVM statydamasis namą ir pirkdamas
prekes, mokėsiu degalų akcizą, tad pinigai vėl grįš į biudžetą…“
Na, ar įmanoma save dar labiau apgaudinėti? Nejaugi būsite pasirengęs vogti
tam, kad altruistiškai išdalytumėte pinigus kitiems? Pamatinių moralinių nuostatų
pažeidimas nėra pateisinamas. Kitiems žmonėms taip pat reikia išlaikyti šeimas,
tačiau jie dėl to nesielgia neetiškai. Daugelis tėvų labai įtikinamai pasiteisina sakydami,
jog jų vaikams reikia visko, ko jie neturėjo: daugybės būrelių, kelionių, brangaus
išsilavinimo ir t. t. Vaikams užauginti nereikia tiek jau daug pinigų ir tikrai nebūtina
perdėtai rūpintis jų finansine ateitimi.
Daug svarbiau skirti jiems pakankamai dėmesio, meilės ir užauginti juos taip,
kad gebėtų patys savimi pasirūpinti. Čia yra daug didesnis iššūkis, nei neetiškai
elgtis, kad pripirktumėte vaikams butų, namų ir mašinų. Tėvai gali nuoširdžiai
bandyti pasiteisinti, kad jie čia „prasuko“ vieną ar kitą reikalą tik dėl noro padėti savo
vaikams. Tokia „pagalba“ tik gadina vaikus, nes šie nebeturi motyvacijos kabintis į
gyvenimą patys. Verčiau išauklėkite juos būti kuo savarankiškesnius. Tada jie bus
kur kas laimingesni.
Ir dar. Tėvams, nuklystantiems į neetiškus sprendimus, gali būti sudėtinga
išmokyti vaiką pačiam užsidirbti pinigų. Nes kaip išmokysi vaiką sąžiningai uždirbti,
jeigu pats to nedarote.

„Pinigai nekvepia“
Pasirodo, kvepia. Yra švarių ir nešvarių pinigų. Nešvarūs pinigai iš tiesų turi
neigiamą vertę. Prisiminkite istoriją, kaip ėjote grobti banko. Vogti pinigai laimės
neatneš. Biblija mus įspėja, kad keturis kartus daugiau prarasite, nei pavogsite.
Žinoma, yra ir kitų pamokymų – lietuvių liaudies anekdotas pasakoja, kad
čigonas savo vaiką mušė ne dėl to, kad vogė, o dėl to, kad įkliuvo. Tokie „išminties
perlai“ labai abejotini ir juokingi. Tačiau
juokiamės ir patys nepastebime, kaip
patikime tokia nusikaltėlių „išmintimi“.
Tokius juokelius reikia itin atsargiai
vertinti. Jie turėtų kelti siaubą, o ne
arklišką juoką.
Pinigai yra gėris tik tada, kai naudojamės
jais pagal paskirtį. Jie skirti tam, kad
žmonės kurtų ir savo gerais darbais dalytųsi vieni su kitais. Jeigu pradėsite jais naudotis
ne pagal taisykles ir paskirtį, jie jums ne padės, o tik kenks.

„Už sunkų darbą turiu teisę pasilepinti. Ši įstaiga man moka per mažai“
Taip atsitinka tada, kai žmogus dar nesubrendęs ir turi daug iliuzijų, kad viskas
turi veikti taip, kaip jam norėtųsi. Jūs visada galite rinktis, kokį darbą ir kur dirbti.
Mūsų, kaip darbuotojų, vertę nustato rinka. Jeigu nesugebate jokiame darbe gauti
tiek, kiek įsivaizduojate esąs vertas, anksčiau ar vėliau turėsite pripažinti, jog jums
trūksta žinių ar įgūdžių. Tad tai nėra pagrindas neetiškiems sprendimams priimti.
Jeigu norėtumėte gauti didesnį atlyginimą, didinkite savo, kaip specialisto, vertę. Tada
belieka laukti, kol jūsų pažangą pripažins rinka.

„Pinigai išspręs visas problemas“
Juokingiausia, kad priklausomybė nuo pinigų visas problemas ir sukuria. O
paskui mes tas problemas „sprendžiame“. Tai panašu į mūsų valgymo įpročius. Kol
esame sveiki, maitinamės taip, kad kuo greičiau susirgtumėme. Kai susergame,
tada jau „malonumus“ ribojame. O kas vertė iš pradžių rinktis tokį maistą, kuris
sugadino sveikatą? Taip pat ir su rūkymu. Pirmiausia išleidžiame krūvas pinigų, kad
susigadintume sveikatą, paskui išleidžiame krūvas pinigų, kad tą sveikatą bent kiek
pataisytume. Įsisukame į užburtą ratą, kur mūsų laukia ne kas kita kaip dvasinis ir
materialinis bankrotas.
Jūs taip norite pinigų, kad dėl jų net aukojate sveikatą. Ateina laikas, kai ji
sustreikuoja. Tada mokate už vaistus,
reabilitaciją, atsidėkojate gydytojams
– visa tai nemažai kainuoja ir riboja
galimybes produktyviai dirbti ateityje.
Vis bijomės, kad mums kas nors
gali atsitikti ir, jeigu tuo metu neturėsime
pinigų, ištiks tikra tragedija. Ši baimė
daugelį žmonių taip sukausto, jog jie
aria diena iš dienos, kad sukauptų kuo daugiau lėšų. Tuomet leidžia sau šiek tiek
atsipalaiduoti po sunkaus darbo, ir tos santaupos kažkokiu keistu būdu labai greitai
išgaruoja.
Bet pažiūrėkite į Rytų šalių kultūrą – žmonės gyvena šia diena ir neturi
priklausomybės nuo pinigų. Jie neturi ir baimės: jie tiesiog džiaugiasi gyvenimu,
šypsosi ir jaučiasi laimingi. Nes laimingam galima jaustis tik tada, kai esi laisvas nuo
visų priklausomybių. Tai priklausomybės sukelia baimes, kančias ir įsuka į užburtą
ratą. Sunku džiaugtis gyvenimu, kai visą energiją atima sukimasis užburtu ratu ir
spontaniški mėginimai iš jo ištrūkti.
Mums paranku manyti, kad pinigai išspręs problemas, nes taip pateisiname
savo priklausomybę ir galime nieko neveikti, nes nėra pinigų. Nėra pinigų – negaliu
spręsti problemų. Turėsiu pinigų – išspręsiu problemas. Tačiau gerai pagalvokite, kas
tas problemas sukuria? Jeigu ne priklausomybė nuo pinigų, dažnai paieškotumėte
kito, šiek tiek kūrybiškesnio sprendimo.
Pinigai ne tik sprendžia problemas. Dažnai jas ir kuria. O tai ir yra klasikinė
priklausomybės situacija. Čia svarbiausia neperlenkti lazdos jais pasikliaujant.

„Pinigai užtikrina kokybiškesnį gyvenimą“
Tai yra vadinamojo dolce vita spąstai. Geltonoji spauda ir televizijos laidos jums
„plauna“ smegenis, kad prabangoje besimaudantys asmenys yra išskirtiniai, ypatingi,
laimingiausi. Sakoma, kad tie laimingieji yra pasiekę viršūnę. Tačiau ta pati žiniasklaida
su pasimėgavimu rašo apie „išimtis“: kad roko žvaigždė tapo priklausoma nuo
narkotikų, nusikalto, sėdo į kalėjimą už homoseksualinį prievartavimą ir panašiai.

Žiniasklaida – toks jau jos darbas
– duos jums tai, ką užsakysite. Jeigu
norėsite tikėti iliuzija, kad „saldusis
gyvenimas“ atneša laimę, tada žiniasklaida
maitins jus šiuo maisteliu. Jeigu
norėsite surimtėti, žiniasklaida su
malonumu pakeis plokštelę ir suteiks
jums teisingesnės informacijos. Tačiau
dauguma žmonių trokšta ne tiesos, o
saldžios iliuzijos. Jie gauna tai, ką užsako.
O tai, kad pasirinkimo rezultatai
nedžiugina, labiau ne žiniasklaidos, o
suaugusio asmens pasirinkimo laisvė ir atsakomybė.
Jūsų gyvenimo kokybė iš tiesų priklauso tik nuo jūsų. Kaip jau minėjome, pagrindinė
sąlyga būti laimingam – nepaliauti prasmingai stengtis. Du abiturientai įstojo
į universitetą. Už vieno mokslus buvo sumokėta 10 000, už kito – 500 eurų. Tačiau
pirmasis nesimoko, vis įmantriau smaginasi, tad netrukus įninka į priklausomybes.
Antrasis mokosi, lanko visas paskaitas, aktyviai dalyvauja studentų visuomeninėje
veikloje. Kurio iš šių vaikų tėvu norėtumėte būti?
Tai ar vis dar manote, kad, sumokėjęs daugiau, jūs ir gaunate daugiau? Tai iliuzija,
kuria labai norime tikėti, nes kitaip neturėtume kaip pateisinti savo viršvalandžių.
Iš tiesų mes gauname tai, ko esame verti. Kokybiškas gyvenimas – tai visų pirma
dvasios būsena, kai gyveni taip, kaip nori gyventi. Jeigu įvyksta asmenybės susidvejinimas
(tai įmantrus būdas pasakyti, kad neduoda ramybės sąžinė ir savigarba), tada
pinigai šios bėdos nėra pajėgūs išspręsti.

Tikėti tuo, kad pinigai sukuria laimingą gyvenimą, galima tik tada, kai neteisingai,
kaip ir daugelis mūsų visuomenės narių, suprantate, kas yra laimė. Laimingas žmogus yra
tas, kuris gliaudo iššūkius ir nebėga nuo problemų, tačiau kasdien dirba, kad jas įveiktų.
Taigi pinigai suteikia ne laimės, o komforto. Tai didelis skirtumas. Įsivaizduokite,
kas nors pasamdytų jus, kad nuolatos tik drybsotumėte paplūdimyje. Pirmą savaitę
gal ir patiktų. O kaip dėl trečios ar ketvirtos? Ar sutiktumėte gauti didelį atlyginimą
už tai, kad tik gulėtumėte prie jūros ir nieko daugiau nedarytumėte?

Iš tiesų siekdami prabangos mes siekiame komforto. Prabanga atima iš mūsų
gyvenimo nepatogumus. Tačiau mūsų dvasinei būklei tas komfortas – tai mirtini
spąstai. Įsivaizduokite, kad gavote tiek patogumo, kiek tik įmanoma. Iš jūsų atėmė bet
kokius iššūkius, tik lepina, patarnauja, tenkina visus įgeidžius. Kad ir kaip tai neįtikima,
bet taip gyvena kūdikiai. Todėl komforto siekimas iš tiesų yra ir nesąmoningas
mirties troškimas, kai savo dvasią nori palaidoti gyvą.

„Jeigu neužimsiu laisvos rinkos dalies, mane išstums konkurentai“
Gėrybių kūrimas suvokiamas kaip karo laukas, kur tavo kolegos, kuriantys tą
patį gėrį, yra suvokiami kaip tavo mirtini priešai. Ekonomikos mokslas stebėtinai
nedaug dėmesio skiria dvasiniams komercijos aspektams. Mums aiškinama, kad
ekonomika – tai savanaudžių mainai, tačiau gyvenimas tai dažnai paneigia. Juk
nepirksite abejingai obuolių iš paprasto turgaus prekeivio, jeigu visai šalia už kito
prekystalio sėdi jūsų draugiškiausias kaimynas?

Ekonominė veikla turėtų skleisti gerumo dvasią. Kai žmogus supranta, kad gali
būti laimingas tik tada, kai prasmingai dirba ir stengiasi, kad suteiktų kitam malonumą
teikiančią paslaugą. Pavyzdžiui, valytoja gali savo darbą atlikti taip, kad ne tik
išvalytų patalpas, bet ir suteiktų pasitenkinimą kitą dieną ten atėjusiems žmonėms.
Tam jai reikia tik šiek tiek pasistengti. Na, pavyzdžiui, nueiti į pievą, priskinti lauko
gėlių ir pamerkti į vazelę. Arba iškvėpinti patalpas patraukliausiu kvapu. Kaip matote,
visam tam reikės šiek tiek išmonės ir pastangų. Tai ir yra vartai į laimę.
Susitelkite į tai, ir jūsų rinkos dalis augs, nes laikysitės dvasinių pinigų dėsnių.
Ir to, ką sukursite, neįveiks jokios krizės, ir atėjus griūtims savo pinigus išsaugosite.
Pinigai yra priemonė gerumui pasaulyje skleisti. Nepamirškite jų svarbiausios
paskirties, antraip naudosite juos ne pagal paskirtį.

Aivaras Pranarauskas
Aurimas Guoga

iš knygos „Pinigų priklausomybė“

Komentarai uždrausti.