Šviesios mintys padeda pabusti

Patyčios ir pykčiai tarp brolių ir seserų

Esame įpratę manyti, jog patyčios vyksta mokykloje ar kieme. Tačiau jei jūsų šeima tokia pati, kaip ir dauguma kitų šeimų, tuomet tikėtina, jog broliai ir sesės vieni kitus erzina kiekvieną dieną. Apsistumdo, pasimuša, pasiskundžia ir kartais tarp brolių, sesių kyla didesni konfliktai negu jiems bendraujant su klasiokais ar kiemo draugais.

Kuo patyčios tarp brolių ir seserų skiriasi nuo patyčių už šeimos ribų? Yra vienas esminis skirtumas. Šiuose santykiuose aktyviai dalyvauja tėvai ir jie dažniausiai tuos santykius išbalansuoja. Jei kieme ar mokykloje vaikas sustabdo kitų patyčias ir tampa nugalėtoju nieko neprarasdamas, tai namuose sustabdęs patyčias ir tapęs nugalėtoju jis praranda kai ką labai svarbaus – tėvų apsaugą.

Jei namuose nuolat erzinamasi, tuomet viskas vyksta taip – brolis ar sesė tave pravardžiuoja. Tu nusimeni ir eini pasiskūsti tėvams, tėvams atrodo, kad jų darbas sutaikyti vaikus, tad jie pradeda rėkti ant besipravardžiuojančiojo, o gal ir nubaudžia. Kuomet tėvai jį nubaudžia, esi labai laimingas, kad galėjai taip atsikeršyti už pravardžiavimasi. Brolis ar sesė buvo nubaustas ir tėvai yra tavo pusėje.

Taigi jei brolis ar sesė nustoja pravardžiuotis ar erzintis dabar nėra slapto ginklo kaip atkeršyti, nes tėvai neturi ką nubausti. Taigi prarandi visą pranašumą. Dauguma vaikų mieliau renkasi aukos vaidmenį namuose vien tam, kad galėtų mėgautis, tuo kaip yra nubaudžiamas jų brolis ar sesė. Taigi jei tėvai tau padeda kovoti, turi priimti sprendimą, kas yra svarbiau: baigti erzinimus ar juos tęsti, kad išlaikytum galią ir tėvus savo pusėje? Jei nemėgsti savo brolio ar sesės, tai greičiausiai nesiliausi juos provokavęs tam, kad jie gautų pylos. Tu provokuoji, jie pravardžiuojasi, tu skundiesi, jie gauna pylos, tu esi nugalėtojas.

Tačiau jei liausies taip elgtis, ilgainiui tapsi laimingesnis. Santykiai su broliais ir seserimis yra vieni iš pačių svarbiausių. Sunkiausiais gyvenimo momentais tai yra tie žmonės, kurie padeda labiausiai. Neverta pačių svarbiausių gyvenime santykių aukoti dėl trumpo emocinio pasitenkinimo. Taip pat tėvai bus daug laimingesni matydami, jog jų vaikai tarpusavyje sutaria. Taigi jei nuspręsite nebežaisti šio žaidimo, brolis ar sesė tegu prasivardžiuoja, nepyk, nesiskųsk tėvams, jauskis drąsiai, ramiai ir viskas palaipsniui praeis.

Tėvai ir patys kartais apsunkina reikalus. Jei jie išgirs jūsų brolį ar sesę besipravardžiuojant jie gali supykti ir juos nubausti. Neleiskite tėvams to daryti. Paaiškinkite tėvams, jog tai nėra problema, kad jūs dėl to nenusimenate ir į tai nekreipiate dėmesio. Apginkite savo brolį ar sesę nuo tėvų ir jie bus jums dėkingi. Pokyčiai neįvyksta staiga, bet turėkite kantrybės ir jie įvyks.

Dabar papasakosiu kai ką itin keisto. Net jei tavo brolis ar sesė meluoja apie tai ką padarei, prisigalvoja visokių istorijų kaip juos mušei, kažką atėmei ir panašiai, visvien nereaguok ir nerodyk pykčio. Jei tėvai tave nubaudžia už išgalvotas brolių ir sesių istorijas priimk bausmę, bet nesupyk, nesiginčyk. Priimk bausmę kaip didvyris. Žinoma, tai skamba labai keistai. Kam prisiimti bausmę už nieką?

Visgi šioje situacijoje tu laimi. Pirmiausia broliai ir sesės bus priblokšti tokio elgesio. Jie bus nustebinti charakterio tvirtumo, to, kad galėjai prisiimti bausmę už tai ko nepadarei ir kad jų neskundei. Jie nekvaili ir supranta, jog melavo, kad tos bausmės nenusipelnei. Puiku, tegul jie jaučiasi kalti. Jei jie jaučiasi kalti ir apie tai nuolat galvoja, vadinasi  laimėjote.

Ne vien broliai ir sesės įvertins tokį jūsų elgesį, bet ir tėvai. Tėvai bus nustebinti, jog prisiimate atsakomybę ir bausmę be jokių prieštaravimų ir kad nepykstate. Galbūt toks brandus elgesys įtakos ir tai, jog tėvai skirs mažesnes bausmes arba išvis jų neskirs. Dar vėliau tėvai matydami jūsų brandų elgesį, o brolių ir sesių nuolatinį skundimąsi ir išgalvotas istorijas pradės abejoti ar tikrai tai ką jie pasakoja yra tiesa.

Maži vaikai vos pradėję kalbėti jau pradeda pravardžiuotis, bet to neima į širdį. Jie įžeidinėja vienas kitą, bet jiems tai linksmas žaidimas. Kaip ir minėjau, žmonės juokiasi vieni iš kitų visą likusį gyvenimą. Jei turi tikrai gerų draugų tai tikrai jūs retkarčiais mėgstate pasišaipyti vieni iš kitų ir nei vienas dėl to neliūdite. Tad jei kandus humoras tokia natūrali gyvenimo dalis, kodėl mes nustojome tai daryti ir staiga viską pradėjome priimti taip jautriai?

Taip atsitinka dėl pernelyg rūpestingo auklėjimo. Tėvai ir mokytojai mus pradėjo bausti už tai, jog erziname kitus. Tarkime jūs esate mažas vaikas ir žaidžiate su savo maža sese ir visaip vienas kitą pravardžiuojate. Kuomet tai išgirsta tėvai, jie pradeda aiškinti, jog negalima taip kalbėti, nes jūs įskaudinsite vienas kitą. Tada vaikai sužino, jog išgirdus pravardę reikia jaustis įskaudintam. Iki tol jie nežinojo, kad išgirdus pravardę reikia jaustis įskaudintam. Ir kas bus kuomet kitą kartą pravardžiuosite savo sesę? Ogi ji pasijus įskaudinta ir bėgs skųstis tėvams, nors dar vakar ji juokdavosi išgirdusi savo pravardę. Tuomet ateis tėvai ir pastatys jus į kampą. Žinoma, jai patiks, kad taip ji gali jums už bet ką atkeršyti ir jei norės tai padaryti tiesiog išgirdusi, kad ją pravardžiuojate bėgs skųstis tėvams. Ar už tai mylėsite savo sesę? Greičiausiai, kad ne, net atvirkščiai, pradėsite, jos nekęsti. Ir jūs taip pat stengsitės sesei atkeršyti už tai, kad ji jus nuolat skundžia, taigi nuo šiol dar labiau sesę pravardžiuosite.

Suaugusieji galvoja, kad jie padeda vaikui, jį apsaugo ir apsaugo jo jausmus, bet nesupranta, jog su  perdėta reakcija išmokina vaikus jautriai į tai reaguoti. Vaikai praranda draugus, nes tėvai žinoma neleidžia bendrauti su tais, kurie pravardžiuojasi (neva tai – neišauklėti, nekultūringi vaikai). Vaikai praranda galimybę suformuoti psichologines ribas, nes tėvai vaikus nuo visko saugo, vaikai praranda galimybę ugdyti humoro jausmą ir išmokti atsikirsti atgal. Tėvai išmokina vaikus būti aukomis, kurios gali palūžti nuo menkiausio kritiško žodžio apie juos.

Ir paskutinis dalykas kurio dažnai nesupranta suaugusiųjų pasaulyje. Tiesa tokia, jog erzinimasis yra labai smagus užsiėmimas. Žinoma, smagumas dingsta, kuomet įsikiša tėvai ir nubaudžia vaikus už prasivardžiavimą. Rungtynės ir prasivardžiavimas vykstantis juoko ir žaidimo formoje  nėra skausmingas. Kuomet vyksta rungtynės mes stengiamės nesužeisti vienas kito. Kuomet broliai ir sesės prasivardžiuoja tai nesukelia tarpusavio neapykantos, jei brolis ir sesė tik vieną šį žaidimą moka žaisti drauge, ką padarysi, bet tai taip pat bendravimas. Jei jie nesijaučia jaukiai vienas su kitu dalindamiesi teigiamomis emocijomis, tai bent jau pasierzina. Taigi jei išdykaujate ir erzinate vieni kitus, įspėkite tėvus, jog tai tik žaidimai ir kad jiems dėl to nereiktų nerimauti ar į tai kištis.

Aivaras Pranarauskas
Parsisiųskite ir perskaitykite knygą „Kiekvienas skirtingas. Kiekvienas reikalingas“, spauskite nuorodą esančią žemiau
Knyga_Kiekvienas skirtingas. Kiekvienas reikalingas_Pranarauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comment validation by @