Šviesios mintys padeda pabusti

Judaizmas apie meilę

Ką judaizmas mano apie meilę. Pradėkime nuo to, kad mes mėgstame save įsivardinti kaip meilės civilizaciją. Meilė – švenčiausias jausmas, Kristus yra meilė, be meilės nėra nieko ir t.t. O kokia už šių lozungų tikrovė? Tikrovė ta, kad šeimų padėtis prasčiausia pasaulyje, žmonės susvetimėję, susitelkę į turtų kūrimą, vaikai apleisti, valdininkai beširdžiai ir visa kita. Taigi reali padėtis rodo, kad mums ta meilė yra paskutinėje vietoje – arba ją visai ne taip suprantame.

Žinoma, nesu pašalietis ir nė kiek neabejoju, kad eilinis mūsų šalies ar šiaip krikščionių civilizacijos narys iš tiesų labai aukštai vertina meilę. Tai reiškia, kad belieka antras variantas – kažką apie meilę iš esmės ne taip suprantame. Tai ir vyniokimės siūlo galą kol prieisime prie esmės.

Krikščioniškoje civilizacijoje meilės supratimą suformavo dvi įtakos – evangelijos ir antikos graikų samprata. Pradėkime nuo evangelijų. Mums pasakoja, kad Jėzus buvo didžiai visus mylintis ir kad jis rodė tobulą pavyzdį kaip reikia mylėti. Tačiau iš karto pastebėsime, kad Jėzus ir jo apaštalai nerodo praktiškai jokio pavyzdžio kaip reikia kurti santykius šeimoje. Jėzaus meilė – tai artimojo meilė. Jis myli priešus, pagaili pasileidėlės, moko kaip mylėti tikėjimo brolius ir seseris, atleisti jiems už visus piktnaudžiavimus tavimi ir pan. Galiausiai Jėzus palinki visiems mylėti vienas kitą taip kaip jis juos mylėjo.

Tad ir garsioji NT vieta, kuri dažnai cituojama per vestuves – Pirmasis laiškas korintiečiams 13, „Jei aš žmonių ir angelų kalba kalbėčiau, bet meilės neturėčiau, tai būčiau tik tarškantis varis ir barškantis cimbolas…“ – iš tiesų yra pamokymas kaip mylėti tikėjimo brolį. Galėčiau ilgai analizuoti ir jus įtikinti, kad ten nekalbama apie vyro moters meilę, tačiau taupydamas laiką pasitelksiu tik vieną eilutę. Ji eina iš karto po to, kai baigiasi garsusis skyrius: 1 Kor 14:1 rašoma: „Siekite meilės. Rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, ypatingai pranašavimo dovanos“. Manau viena jau šios eilutės pakanka kad susimąstytume ar iš tiesų apaštalas Paulius ten kalbėjo apie šeimyninę meilę.

Taigi reziumuosime. Jėzus jokio pavyzdžio kaip mylėti savo sutuoktinį nerodė ir ta tema jam nerūpėjo. Apaštalai taip pat akcentavo visai kitą, ne šeimyninę meilę. Tiesa, NT laiškuose trumpai apie gyvenimą šeimoje užsimenama: tam skirtas 1 Kor 7 skyrius. Pamokymų esmė ta, kad žmogui verčiau iš viso nesukurti šeimos, tačiau jei jau negali suvaldyti gašlumo, tai tiek to. Ten rekomenduojama ir neleisti savo dukros už vyro. Taip pat skyriuje pakartojamas Jėzaus priesakas, kurį jis paskelbė Kalno pamoksle (Mt 5): jei jau kas susituokė, tai negali išsiskirti.

Štai daugmaž ir viskas, ko Jėzus ir jo apaštalai gali jus išmokinti apie šeimyninį gyvenimą. Todėl tai, kad kunigai anksčiau buvo monopolizavę mokymą kaip gyventi šeimoje, yra didelis nesusipratimas.

Antras krikščioniškos erdvės meilės sampratos šaltinis – iš antikos graikų. Šis jau mums gerai pažįstamas: dievaitis Amūras laido į širdis strėles, aukas užklumpa ūmūs jausmai, negali ramiai miegoti valgyti, visa kaip veržiasi apmaldyti aistrą. Tiesa, ir patys graikai nemanė, kad šio jausmo pagrindu reikia kurti šeimyninę laimę. Jie puikiai suvokė, kad tai praeinantis jausmas, meilę suprato kaip laikiną pamišimą. Galų gale šiuolaikiniai mokslininkai padėjo tašką – nustatė, kad tokia meilės aistra trunka ne ilgiau kaip trejus metus.

Vis dėlto buvo paleista romantinės meilės industrija, kurios ratus suko menininkai. XIX amžius – tokio meilės supratimo įsigalėjimas, kuriam niekas iššūkio dorai nemetė iki šios dienos. Tačiau mes tai padarysime. Rytoj parašysiu kaip meilę mato judėjai ir kaip Talmudas pataria sukurti tvirtą šeimą.

Taigi pabaigsime tuo, kad eilinis šios civilizacijos žmogus svaigsta kokia brangi jam yra meilė, tačiau jo žinios apie tai yra niekam tikusios. Visas tas meilės garbinimas – didelis burbulas, nuolat duodantis priešingus pageidaujamiems rezultatus.

Aurimas Guoga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comment validation by @