Šviesios mintys padeda pabusti

Ezoterinė religijos dalis – IV. Sferos, dvasiniai pasauliai, parcufai

Norėčiau kiek tiksliau paaiškinti angelo sampratą. Tai kažkas panašaus, kaip fiziniai dėsniai, tik dvasinis jų atitikmuo. Jei norėtume, galime įsivaizduoti, kaip tai buvo būdinga viduramžiais, kad traukos jėgos veikimą užtikrina koks tai mistinis veikėjas – obuolį nematoma ranka tempia žemyn kol šis pasiekia tvirtą paviršių. Lygiai taip pat ir su angelais – tai dvasinės jėgos, kurių darbas užtikrinti tam tikrą funkciją, tai stūmoklis Dangaus variklyje. Kai judėjai juos pradeda piešti su sparneliais, jie be abejonės kalba metaforomis. Mūsų bėda ta, kad metaforas hebrajai naudoja kur kas plačiau nei mes. Mes paprastai pasitelkiame metaforas jau išsakytai minčiai iliustruoti, o jie elgiasi kaip menininkas – nupaišiau paveikslą, tačiau kaip jį suprasti palieku vertinti žiūrovams.

Tarkime, yra toks dvasinis dėsnis: jeigu ko nors mirtinai užsinorėsi, anksčiau ar vėliau to pasieksi. Jeigu ko tai iš visos širdies siekiate, vadinasi, kasdien kuriate angelus, kurie kaunasi su demonais – veiksmais priešinga linkme, trukdančiais tikslą pasiekti. Žinoma, jeigu šviesių angelų gerokai daugiau, tai jie dominuoja dvasinėje erdvėje, o dvasinė erdvė atitinkamai pakeičia matomą tikrovę.

SFEROS. Kas yra Dangaus sferos? Žinoma, čia ne astronomija, visos tos kalbos apie Dangaus reiškinius yra metaforiškos. Šis žodis hebrajų kalba reiškia „emanacija“, t.y. skleidimas. Galėtume pavadinti „šaltiniai“.

Mokymas apie sferas yra kertinis Kabaloje, jos minimos jau antro m.e. amžiaus kabalistinėje literatūroje, tačiau galutinai į vietas sudėliojo Ari (Ichakas Luria, 16 amžius).

Viršutinė sfera yra Keter (Karūna). Tai dvasinis potencialas. Kai graikai klausia kas buvo pirma – višta ar kiaušinis – iš tiesų reikėtų atsakyti, kad pirma atsirado šių reiškinių dvasinė samprata, po to ji išsipildė fizinėje plotmėje. Geriausiai Keter veikimą padės suprasti netikėtai į galvą šovusi puiki idėja – sėdėjote atsipalaidavęs, galbūt snūduriavote prieš miegą, staiga netikėtai jums nušvito puiki idėja! Toks nušvitimas – Keter emanacija.

Toliau seka Chochma ir Bina sferos. Įsivaizduokite, kad Chochma – tai visos pasaulyje egzistuojančios žinios, o Bina – tai, į ką teikėtės pažvelgti. Kai dalis Chochma (išmintis) žinių susijungia su suvokimu, turime žinojimą – Daat.

Panašiai su sekančiomis trimis sferomis. Chesed – tai bekraštis noras duoti, ką tai paskleisti. Gevura (stiprybė) – faktiškas gebėjimas priimti. Kai šiedu susieina, gimsta kas tai dvasingo – Tiferet (grožis). Tarkime, vyriška energija nori save paskleisti, kuo plačiau pasėti savo pradą. Tačiau tą pradą dar ir reikia išauginti, kas reikalauja prilaikyti arklius ir dalį energijos skirti jau pasėto prado puoselėjimui. Ten, kur noras duoti persisieja su pasirengimu puoselėti tai kas jau sukurta, gims tas tai dvasiškai gražaus – pavyzdžiui, puikiai išauklėti vaikai.

Apie sekančią sferų trijulę kabalistinės knygos kalba itin nedaug. Susidariau įspūdį, kad Necah yra išsiilgtas ateities pasaulis, kur visi dori ir harmoningai gyvena. Tai taip pat ir Mesijo sfera. Mesijas – šios jėgos įsikūnijimas – bus lyderis, kuris įvykdys dvasines ir politines reformas, kurios paklos pamatus idealiam ateities pasauliui. Tačiau kad toks lyderis galėtų faktiškai atsirasti, reikalinga jog egzistuotų atitinkama dvasinė samprata, o tai ir yra Necah sfera. Taigi Necah yra pasaulį į priekį traukianti jėga, o Hod yra tai, kas jai trukdo. Ši arklius prilaikanti jėga yra blogis, o blogis, kaip jau žinome ir praėjusios dalies, yra gėrio priemonė vengiantiems būti gerais. Šių dviejų sferų sąveika sudaro aikštelę, kurioje Danguje kovoja gėrio ir blogio jėgos – Jesod (Pagrindas).

Visos aukščiau paminėtos sferos turi specialų laidininką, per kurį jos susijungia su fiziniu pasauliu. Paskutinė sfera, atliekanti šio laidininko funkciją – tai Malhut (Karalystė).

Malhut yra sfera, į kurią patenka jūsų veiksmų dvasinis poveikis. Pavyzdžiui, pasiklausėte kokio rabio įrašo ir nepatingėjote šiomis žiniomis pasidalinti su bendraminčiais. Tiems žmonėms, norisi tikėtis, kas tai viduje nušvinta, atsiveria ryšys su dvasinėmis sferomis. Jie pradeda bendrauti su aukščiau aprašytomis dvasinėmis įtakomis – pavyzdžiui, paiso, kad yra ypač naudingos judėjiškos žinios (Chochmą), šį bei tą iš to išklauso (Bina), o dalį ir pakankamai supranta, kad tai pakeistų jų veiksmų ir poelgių tėkmę (Daat).

Toliau jie pradeda atlikinėti kokius nors gerus darbus (daryti Chesed, skleisti gerumą), tačiau prisižiūri, kad netikėliai jais nepiktnaudžiautų (Gerura). Tokiems jie savo gerumą sustabdo, nukreipia savo pastangas ten, kur iš to gerumo gaunasi kas tai doro (Tiferet).

Taip savo pasidalinimu jūs tiems žmonėms aktyvavote geresnio gyvenimo viltį (Necah), jie daugiau negyvena užvaldyti blogio (Hod), o imasi jo nusikratinėti, taip kurdami gražesnį pasaulį (Yesod). Jie atkilinėja tam tikrus veiksmus, kurie kuria košerininį gėrį – micvas. Dvasinis tų micvų poveikis keliauja į Malhut, iš ten susisiekia su kitomis sferomis. Kadangi dangaus sferos suaktyvintos, jos aktyviau pradeda veikti fizinę tikrovę, todėl gamtos ir logikos dėsnių diktatas mūsų gyvenimui silpsta. Tokiu būdu mes galime peržengti fizinės tikrovės apribojimus ir atlikti ką tai stebuklingo. Mano mėgstamiausias pavyzdys – micvas atlikinėjantis disidentas gali sugriauti blogio imperiją.

O viskas prasidėjo nuo to, kad nepasitaupėte ir pasidalinote rabio kalbos įrašu. Taip tapote partneriu visuose šiuose procesuose ir užsitikrinote sau kietą dvasinę apsaugą bei vietą amžinybėje.

PARCUFAS. Visa, apie ką čia kalbame (apie ką kalba Kabala) – tai savotiškas fizikos mokslo atitikmuo dvasinėje erdvėje. Nagrinėjamės dvasinio pasaulio (Dangaus) reiškinius, jėgas ir dėsnius. Vienas tokių reiškinių – parcufas.

Parcufas – tai kažkas panašaus į archetipą psichologijoje. Archetipas – tai tam tikra vertybių kombinacija, kuri mums atpažįstama iš tam tikrų socialinių vaidmenų. Pavyzdžiui, egzistuoja Tėvo archetipas – geras tėvas yra tas, kuris sėkmingai derina gerumą su griežtumu, stiprybę su tam tikru globėjiškumo laipsniu. Mamos archetipas pasižymės tomis pačiomis ypatybėmis, tačiau jų proporcijos bus visai kitos. Taigi parcufas – tarsi omleto receptas. Vienu būdu ruošiant kiaušinį gausite vieną patiekalą, kitu būdu – kai ką gana kita. Bazinė medžiaga išliks daugiau ar mažiau ta pati, tačiau proporcijos ir maišymo būdas duos net labai skirtingą rezultatą.

Kas norėsite daugiau apie sferas ir parcufus, ieškokite knygos apie rabį Ichaką Luriją (Ari).

Taip pat tas pats Ari kalba apie dvasines visatas. Šios yra keturios – Asija, Jecira, Brija ir Acilut. Su šiomis visatomis susisiekiate ir jas puoselėjate priklausomai nuo to, kokiais būdais veikiate šiame pasaulyje. Jeigu jūsų pagrindinis poveikio instrumentas yra veiksmas, tuomet jūs savo energija pamaitinate Asija (veiksmo) dvasinį pasaulį. Jeigu veikiate per žodį – tuomet Yecira. Rabiai sako, kad D-vas sukūrė šį pasaulį dešimtimi ištartų frazių; tie, kurie kuria pasaulį per žodį, veikia Jecira (Kūrimo) visatą.

Po to seka Brija – minties pasaulis. Tai šventųjų teritorija, kur dvasinė tikrovė kuriama minties, ketinimo pagalba. Šie asmenys pasitaria su D-vu ir susitaria kas ir kaip fiziniame pasaulyje turėtų keistis. Tik noriu įspėti, kad į šią erdvę verčiau nežengti tiems, kurie nėra tapę artimais D-vo draugais. Jeigu esu suskretęs kalvis, tai verčiau nesiveržti pas karalių apdalinti jį patarimais kaip valdyti šalį. O artina mus prie D-vo, t.y. daro mus tokiais, kuriuos D-vas gali teiktis išklausyti, be abejo, atsidavęs micvų atlikinėjimas.

Galiausiai Acilut (Artumas) visata – tai vieta, kur aukščiausiai gali pakilti žmogaus sąmonė. Šioje erdvėje išnyksta mintys, lieka tik artumo D-vui pojūtis. Tuo pačiu tai yra erdvė, kurioje iš nieko gimsta regima tikrovė. Pavyzdžiui. Acilut erdvėje iš nieko gimė vištos ir kiaušinio sampratos, po to jos apsireiškė fiziniame pasaulyje.

Acilut – artumo D-vui, taigi tuo pačiu ir meilės pasaulis. Kai kabalistai sako, kad visa gimsta iš meilės, jie turi omenyje ne seksualinį potraukį ar panašiai. Jie kalba apie dvasinį pradų suartėjimą. Šis suartėjimas įvyksta Acilut pasaulyje, o tada iš nieko gimsta stebuklingi dalykai.

Aurimas Guoga

 

Komentarai uždrausti.