404 Ezoterinė religijos dalis – III. Angelai. Nuojauta. Ateities regėjimas. Palaiminimai ir prakeiksmai - Success.lt - seminarai Vilniuje. Audio knygos ir saviugdos straipsniai. - Success.lt – seminarai Vilniuje. Audio knygos ir saviugdos straipsniai.

Šviesios mintys padeda pabusti

Ezoterinė religijos dalis – III. Angelai. Nuojauta. Ateities regėjimas. Palaiminimai ir prakeiksmai

Kai išsiaiškinome, kad tokie dvasiniai instrumentai kaip malda ar meditacija yra skirti ne ką nors išmelsti ar įgauti sielos komforto, o kad tai yra priemonės sukurti asmeninį ryšį su Pasaulio kūrėju, toliau visa kita mums bus lengva suprasti.

Pradėkime nuo gebėjimo įžvelgti ateitį. Tai, kad yra žmonių, kurie geba pamatyti ateitį, niekam nekelia abejonių. Galbūt ir jums yra pasitaikę kai nuojauta pakuždėjo vieną ar kitą sprendimą. Tokių patirčių turi dauguma.

Kaip veikia nuojautos reiškinys? Kai žmogus daro vienokius ar kitokius darbus, jis kuriasi Viešpaties draugystę ir pasitikėjimą. Ši pasireiškia tuo, kad šį žmogų sergėja dvasinės jėgos, kurias mes paprastai vadiname angelais. Angelus paprastai įsivaizduojame kaip padarėlius su sparneliais, tačiau daug geriau juos būtų įsivaizduoti kaip tam tikras Dangaus jėgas. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomas dėsnis „kaip šauksi, taip atsilieps“. Tačiau kokios jėgos užtikrina, kad šis dėsnis būtų realizuojamas?

Taigi angelai ir yra jėgos, kurios pasirūpina, kad būtų praktiškai įgyvendinami vienoki ar kitokie dvasiniai dėsniai. Dėl to kai susiduria valdžiažmogis ir disidentas, visai gali būti, kad demonai stumia valdžiažmogį norėdami jį sužlugdyti, o disidentas gauna smūgių tam, kad būtų galutinai atpirktos paskutinės jo nuodėmės.  Kovotojas už tiesą, žinoma, yra puikiai apsaugotas šventosios dvasios, todėl prie jo lįsti – tai tarsi kišti rankas prie elektros.

Vienas iš būdų dvasinėms jėgoms įsikišti į šio pasaulio tikrovę – nuojauta. Paprastai dvasinės jėgos vengia atvirai kištis į fizinę tikrovę, tačiau tuo pačiu žmonėms reikia ir palikti užuominų apie dvasinių jėgų  egzistavimą – antraip žmonės gali mestis į bedievystę, negalėdami asmeniškai patirtį kažkokių aukštesnio lygio pojūčių vis primenančių jiems, jog yra kai kas svarbesnio.

Atskira angelų rūšis yra demonai (nors kažkur girdėjau, kad tai kažkas kito, kad demonai nėra angelai). Demonai yra tokios dvasinės jėgos, kurios duos žmogui pamoką skaudžiuoju būdu. Jeigu žmogus nieko apie savo Kūrėją girdėti nenori, jeigu jis per dienas kaupiasi nuodėmes, tai kiekviena jo nuodėmė gimdo demonus, o po to šie jį demonstratyviai naikins – taip, kad nusidėjėlis gautų pamoką ir kad kiti matydami liūdną baigtį susimąstytų ir kol nevėlu persigalvotų.

Tuo pačiu rekomenduoju savo į „Minfo“ rašytą straipsnį „Akinantis blogis“ – ten labiau išsiplečiu, kad blogio paskirtis yra suteikti skaudžią pamoką ir paprotinti tuos, kurie geruoju suprasti nepageidauja. Taigi galiausiai blogis taip pat yra gėrio įrankis.

Aiškiaregystė ir pranašystė. Aiškiaregystė nuo pranašystės skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju neaišku iš kokių dvasinių šaltinių ateina ateities matymas. Ateitį galima pamatyti magijos pagalba, šiaip pakuždėti kokie nors demonai, tačiau paprastai tas geruoju nesibaigia. O pranašas – tai tas, kuris suartėjo su D-vu tiek, kad Jis siunčia savo tarną perduoti žmonėms Jo žinią. Atskirti iš kokio šaltinio ateina žinia padeda tai, kad demonų žinia niekuomet nebūta 100 proc. tiksli. Atitinkamai reikalavimas tikram pranašui – tobulas žinios tikslumas.

Kokiu būdu žmogus įgyja ateities matymo dovaną? Mes to nepastebime, tačiau numatyti ateitį galime kiekvienas. Puikiai žinote kada saulė kils o kada leisis. Neabejojate, kad jeigu važiuosite Molėtų plentu, tai judėsite link Molėtų, o ne link Prienų.

Antras ateities numatymo lygis ateina iš išprusimo. Pažvelgėme į savo gyvenimo ar visuomenės istoriją ir matome tam tikrus dėsningumus. Pavyzdžiui, padėtis akcijų rinkoje rodo, kad artėja griūtis. Koks nors garsus politikas akivaizdžiai kasa duobę savo priešininkui. Žinodamas patarlę galite prognozuoti, kuo jam šis sumanymas baigsis.

Trečias lygis. Pasiskaitėte Toros ir įgavote išminties. Ši išmintis pasireiškia tuo, kad įgaunate apsaugą nuo blogio, todėl aiškiau matote kokiais gyvenimo keliais vaikščioti, o kokių vengti. Kadangi D-vas davė pažadą, kad teisuoliai atsidurs rojuje, toks asmuo bus apsaugotas nuo rimto nuopuolio. Tam gali pasitarnauti jau aptarta nuojauta ar šiaip Dangus sugalvos kokių nors būdų jus įspėti, o jeigu nesuprasite užuominos – gyvenimas susidėlios taip, kad įlipti į tą pražūtį net panorėjęs negalėtumėte. Žodžiu, pastudijavus ir atlikus micvų Dangus pradeda dirbti jūsų labui.

Ketvirtas lygis. Jeigu turite ypatingų dvasinių nuopelnų, jus gali aplankyti pranašystės. Rabiai sako, kad pranašysčių era baigėsi dar maždaug 330 m. per. m.e. Liko aiškeriagių, tačiau niekuomet negali žinoti ar tai į gera. Pavyzdžiui, jeigu asmuo klaidingai tariasi esąs be galo dvasingas, jį gali užvaldyti demonai ir sužlugdyti prikalbėję klaidingų pranašysčių.

Ateities regėjimo „fizika“ yra ta, kad greta mūsų egzistuoja alternatyvūs pasauliai, kai kuriuose iš jų laiko dimensija neegzistuoja. Jeigu žmogus pateks į šį pasaulį, gali viską sužinoti tiek apie ateitį, tiek apie praeitį. Kas norėsite apie tai sužinoti daugiau, pasidomėkite Kabaloje aprašomais dvasiniais pasauliais.

Palaiminimai ir prakeiksmai. Visi daugiau ar mažiau patyrę minties galią. Kiekvienas mūsų įgyvendintas sumanymas užgimsta mintyse, po to valios ir prakaito dėka paverčiame jį regima tikrove. Džiaugsminga mintis nušviečia ne tik žmogaus vidų, bet ir jo išorę bei atvirkščiai.

Kai įgauname daugiau nuopelnų D-vo akyse, atitinkamai išauga ir mūsų minties galia. Tai jau aptarėme, viskas čia kaip tarp dviejų žmonių – jeigu esate draugiškuose santykiuose, tai draugas jums padės nuo pusės žodžio. Nedorėliai priešingai, jie vis mažiau ir mažiau valdo savo ateitį, atitinkamai laikui bėgant ir jų mintis ar žodis reiškia vis mažiau.

Dėl tos priežasties palaiminimus sako tie, kurie arčiausiai D-vo. Mes ne laiminame patys save, o einame pas rabį kas jis mus palaimintų. Švaistytis savo palaiminimais, kai nesi didelis teisuolis – tai tarsi apsimetinėti kad esi artimas D-vo draugas kai tokiu iš tiesų nesi.

Atitinkamai, žinoma, ir su prakeiksmais. Šiuos reikia naudoti ypač atsargiai, nes jeigu D-vas ketinimo neparemtų, tai bus vertinama kaip mėginimas kurti blogį paties D-vo rankomis. Tikriausiai nereikia ir sakyti – griežta bausmė garantuota. Antra vertus, jeigu esi tikras, kad gėris tavo pusėje, kad tavo priešas yra nedorėlis, tuomet dora norėti, kad priešas gautų ko nusipelnęs – tai būtų gėrio pergalė. Jeigu paskaitysite Dovydo psalmes, ten jis dažnai prašo Viešpaties, kad nubaigtų jo priešus.

Žmogaus mintys gali kurti tikrovę. Geriausias to patvirtinimas – devintas D-vo įsakymas „Negeisk svetimo turto“. Tai rodo, kad mes ne tik negalime raginti, kaip siūlė Šarikovas, „imti ir padalinti“, tačiau net tokios minties negalime sau leisti. Dabar, kai tapo populiaru „kovoti su socialine nelygybe“, labai svarbu prisiminti ir kitus perspėti kokią Pandoros skrynią atveria svetimos nuosavybės troškimas.

Aurimas Guoga

Komentarai uždrausti.