Šviesios mintys padeda pabusti

Dvasinė Ravo Kuko revoliucija. V. Ateities banga

Ketvirtoji ir paskutinė Kuko dvasinės revoliucijos banga yra (geriau sakyti „bus“) gyviai ir reiškiniai. Metodas nesikeičia, vėlgi bus sintetinamos idėjos ir jų pagrindu plečiama religijos sritis.

„Teisuolio“ (cadik) širdis kupina meilės visiems gyviems padarams: teisuoliams ir nusidėjėliams, žydams ir nežydams, netgi gyvūnams“, rašė Ravas Kukas. Ši frazė puikiai atspindi kurlink juda žmonijos sąmonė ilgalaikėje perspektyvoje. Tad paskiausiai užgims meilė gyvūnams ir reiškiniams.

Ravas Kukas įžvelgė Toroje užuominą, kad trauka valgyti mėsą žmoniją lydės ne visuomet. Pk 12:20 sako: „…ir kai (labai) norėsi mėsos ir sakysi „noriu mėsos“, tada gali valgyti kiek nori“. Atkreipkite dėmesį – galėsi valgyti tuomet, kai užsinorėsi. O jeigu neužsinorėsi?

Iš čia Ravas Kukas daro išvadą, kad dar geriau mėsos nenorėti ir jos nevalgyti. Aiškiai matome, kad nėra priesako būtinai valgyti mėsą – yra tik leidimas tai daryti. Antra vertus, taip pat ir nėra priesako nuo mėsos susilaikyti kai nori jos valgyti. Šį troškimą lydi kiti apribojimai, tokie kaip negerti kraujo, jį išpilti, nes, kaip toliau ten pat Toroje paaiškinta, „kraujas yra gyvybė; gyvybės su mėsa nevalgysi“.

Visa tai Ravą Kuką lenkia prie išvados, kad ateityje žmonės taps jautresni gyvūnams ir bodėsis žudyti kad suvalgytų. Galbūt įsijungs dar ir ekologiniai sumetimai, gal dar kas nors – primenu, kad kalbame apie ateities tendencijas. Bet kokiu atveju gyvūnų gyvybė taps vertingesnė ir tai bus sąmonės brandos padarinys.

Tuo tarpu Ravas prašo neskubinti įvykių ir neforsuoti masinio mėsos atsisakymo. Tai gali iššaukti visokių nepageidaujamų padarinių. Kai kurie gydytojai sako, kad vaikams reikia duoti mėsos, antraip nukenčia jų raida; dažnas vegetaras puola į saldumynus, nes daržovės jo tinkamai nepasotina. Per tai prisiaugina antsvorio. Taip pat Ravas Kukas atkreipia dėmesį, kad tam tikri žmonės turi prigimtinį polinkį į kraują – jeigu neduosi jiems teisėtai pasidarbuoti skerdykloje, jie šį savo polinkį gali nukreipti visiškai nepriimtinais būdais, pavyzdžiui, taps, neduok Die, serijiniais žmonių žudikais.

Kadangi žmonių sąmonė valdo šį pasaulį, žmogus savo minčių pagalba pakels ir gyvūnų sąmonės lygį. Šie taps kur kas jaukesni ir sugyvenamesni. Jau mūsų dienomis stebime, kad naminiai gyvūnai tampa akivaizdžiai mažiau agresyvūs. Kaip rašoma pranašystėse, ateis diena, kai liūtas kartu su ėriuku ės šieną (Izajas 11:6-7).

Galiausiai žmonės D-vą pradės įžvelgti visa kur. Nors to neradau pas Ravą Kuką, tačiau rabis Davidas Botrashvily man užsiminė, kad net ir klimatą žmonija gali valdyti savo sąmonės ir veiksmų pagalba.

Visas pasaulis taps religine vertybe. Skirtumas tarp pasaulietiškumo ir sakrališkumo išsitrins. Visa kas taps altoriumi. Kaip minėta, žmonės D-vą pradės įžvelginėti ne tik gyvuose dalykuose, bet ir reiškiniuose.

Štai kad ir istorijos reiškinys. Ateities žmogus skaitys istorijos knygą ir pirmiausia ten matys D-vo ranką. Kai Hėgėlis sukūrė savo eschatologiją (filosofijos sistema, tvirtinanti, kad pasaulis vystosi vis tobulesnių formų ir geresnių reiškinių link), tai tapo pagrindu visokioms pasaulietinėms ideologijoms, tokioms kaip Darvino evoliucijos teorija ar socialinė evoliucija – marksizmas. Tačiau eschatologijos perėmimas iš religijos į pasaulietiškumą atnešė pasauliui baisių kančių. XX amžiaus totalitarinės ideologijos, XXI amžiaus liberalizmo išsigimimas paremtas šia mesijiškumo vagyste iš religijos. Antra vertus, kaip mes jau matėme, religija pati nemažai kalta kad laiku nepateikė aktualių atsakymų, nespėjo paskui laikmetį. Dėl tol žmonės tiesos ir vilties patraukė ieškoti kitur.

Imkime dar vieną kitą pavyzdį kaip bus sakralizuojami reiškiniai. Klaida, nesėkmė taip pat neša savyje tiesos grūdą. Taip ir sakome: klaidos tam, kad iš jų pasimokytume. Išvertus į kabalistinę kalbą, klaidoje yra ir tiesos, ir melo elementas. Išsitraukime iš nesėkmės tiesos elementą ir nesėkmė pavirs sėkme.

Dantų pasta. Dabartinėje dantų pastoje veikiausiai taip pat yra tiesos ir melo pusės. Kažkas toje pastoje yra teisingo ir veiksmingo, kažkas apgaulingo. Jeigu pamenate, mokslas ateityje taps religinės vertės turinčia veikla. Vadinasi, tas, kuris pasiūlys geresnį būdą prižiūrėti dantis, sukurs religinę vertę – atliks micvą.

Ir taip su kiekvienu reiškiniu. Jūsų šeimyninis gyvenimas taps religinio nagrinėjimo objektu –nuolat lyginsitės ar tai kas vyksta jūsų šeimoje atitinka Toros nuostatas, kurios jo dalys yra dieviškosios kibirkštys, o kurios dvokiantis melas.

Ilgainiui bus sakralizuoti visi reiškiniai, kurie iki to laiko dar nebus nunykę. Kai žmonija sakralizuos viską aplink save, ateis Mesijo laikas, išsiilgta harmonija ir sielos viršenybė.

Tuo pirmąją pažintį su Ravu Kuku baigsime. Dar norėčiau paminėti iš kur jis traukia savo mąstymo principus. Nors apie tai niekur neradau parašyta, nesunku susigaudyti, kad jis labiausiai naudojasi kabalistine Ari (Icchako Lurios, XVI amžius) teorija apie dieviškąsias kibirkštis ir šukes (hebr. klipot). Ari teorija sako, kad iš pradžių sąmonė nebuvo pasirengusi priimti visos D-vo siunčiamos šviesos, todėl indai (hebr. kelim), į kuriuos ši šviesa buvo nukreipiama, suskilo ir išsibarstė šukėmis (klipot). Šios šukės yra blogio pradas, tai, kas neleidžia mums priimti dieviškosios šviesos. Greta šių šukių yra dieviškosios kibirkštys. Žodžiu, pasaulyje persimaišė pelai ir grūdai, dabar mūsų darbas yra atrankioti kas yra kas. Ilgainiui išsirankioję dieviškąsias kibirkštis susikursime naują tvarų indą, kurios pagalba galėsime nekliudomai priiminėti dieviškąją šviesą. – Perfrazuota išvarymo iš rojaus istorija ir viltis į jį sugrįžti.

Verta prisiminti, kad Vilniaus Gaonas Icchaką Luriją laikė parengiamuoju mesiju (Moshiah ben Yosef). Visai gali būti, kad mūsų dienomis kaip tik ir skleidžiasi jo minties šviesa. Taip ar ne palieku spręsti kiekvienam skaitytojui atskirai.

Bet kokiu atveju su Ravu Kuku baigiasi senoji priešprieša tarp chasidų ir litvakų. Priminsiu, kad chasidai sakė, jog kabalą reikia paleisti į mases, antraip judėjai išsibėgios kas sau po platų pasaulį, t.y. pames religiją. Litvakai aiškino, kad vietoj to reikia dar uoliau žydus mokyti etikos.

Kaip matome iš Kuko įžvalgų, kabalos mintis tampa išganingu ramsčiu mūsų kartai ieškant atsakymų į egzistencinius galvosūkius. Jeigu taip, tuomet tenka pripažinti, kad chasidai buvo teisūs. Antra vertus, Ari savo teoriją sukūrė gilios Toros pagalba, o tai reiškia, kad prieš tai gerokai ją pastudijavo; Ravas Kukas sakė, kad visi aktualūs atsakymai yra Toroje. Visa tai byloja litvakų naudai, kad susitelkęs į Toros studijas ir į dorus darbus tikrai neliksi istorijos šalikelėje. Tik, kaip tikriausiai pamenate iš pirmosios straipsnių apie Ravą Kuką dalies, išsilavinimas neturi užgožti jūsų asmenybės, gebėjimo naudotis savo galva bei jausti sava širdimi. Gyvenimo variklis, sakė Kukas, yra sielos aistra.

Jeigu norėsite daugiau pasidomėti Ravu Kuku, daug apie jį kalba rabis Pinchas Polonskis (nuorodos praėjusioje dalyje); rabis Yona Levin, ieškokite Youtube „Идеология Рава Кука“. Taip pat rekomenduoju parsisiųti iš Amazon knygą, kurios pagrindu ir sudėliojau šią seriją: The Spiritual Revolution of Rav Kook, autorius Rabbi Ari Zeev Swartz. Galiausiai, atkreipiu jūsų dėmesį, kad lietuviška Vilipedija kol kas nieko nerašo apie šį asmenį ir jo inicijuotus sąmonės pokyčius. Artėjant Vilniaus Gaono ir žydų metams manau turėtume tai ištaisyti. Gal kas apsiimsite?

Aurimas Guoga
Facebook grupė „Judaizmas nežydams“

Komentarai uždrausti.