Šviesios mintys padeda pabusti

Dvasinė Ravo Kuko revoliucija. II. Individualioji Tora.

Ravo Kuko ideologija susideda iš keturių didžiųjų atsakymų. Pirmasis jų – apie asmenybės vietą modernioje visuomenėje.

Ankstesniais istorijos etapais svarbiausia užduotis buvo palaikyti visuomenės darną suvienodinant jos narių vertybes. Kai visus vienija bendros vertybės, tokie ginčysis mažiau ir savo ginčus spręs taikingiau. Šį darbą puikiai atliko katalikybė naikindama erezijas ir nešdama kryžių į naujus kraštus. Išties, šalys, kurių narius vienija bendros pamatinės vertybės, yra gerokai stabilesnės.

Stabilumas stabilumu, tačiau kaip dėl tiesos troškimo, išsilavinimo siekio ir sąžinės laisvės? Juk visa tai dalykai, kurie kėsinasi į bendro tikėjimo pamatą. Sekantis sąmonės raidos etapas buvo nuomonės emancipacija. Protestantizmas atnešė mintį, kad kiekvieno doro žmogaus nuomonė yra vertinga – netgi ir tuomet, kai ji prieštarauja kito doro žmogaus nuomonei. Tam tikrus nuomonių skirtumus galime užglaistyti tolerancijos pagalba, tuomet nereikės kentėti popiežiaus diktato ir bijoti Inkvizicijos apsilankymo.

Tačiau šis atskiros nuomonės sušventinimas nepaliko stabdžio kuomet jau turime laikyti, kad nuomonė aiškiai klaidinga ir žalinga? Protestantizmo revoliucija pagimdė sekuliarizmo vaikaitį, o šis mūsų dienomis įsisiautėjo tiek, kad tvirtina, jog apskritai nėra jokių objektyvių vertybių (tai ir yra postmodernios gyvensenos esmė). O jeigu taip, tuomet nieko baisaus spjaudyti mamai į veidą, žmones laikyti už kiaules ir atvirkščiai. Šios ideologijos liepto galas – tvirtinimas, kad egzistuoja 56 lytys ir kad visi privalo taip manyti.

Kaip priėjome iki tokių absurdų? Ravas Kukas turi atsakymą – dėl klaidų švietimo procese. Išsilavinimą mes daugiau ar mažiau supratome kaip persiėmimą išorinėmis tiesomis. Jeigu asmuo yra susipažinęs su, tarkime, filosofijos ar fizikos teorijomis, tai tokį laikysime išprususiu atitinkamose srityje.

Žinoma, žinoti paprastai yra geriau nei nežinoti, tačiau Ravas Kukas pastebi, kad ne visoks žinojimas mums visuomet tik naudingas. Net jeigu visa, kas yra švietimo programoje, yra teisingi ir aktualūs dalykai, vieni mokiniai labiau limpa prie vienų, kiti prie kitų dalykų. Jeigu vaikui kiši tokius mokslus, kurie jam nelimpa, rezultatas bus priešingas pageidaujamam.

Ravas Kukas ragina suteikti daugiau laisvės pačiam mokiniui rinktis ką ir kaip jis nori mokytis. Vėliau, sako jis, tai prives prie to, kad mokinys panorės mokytis ir anksčiau jam nelipusių dalykų.

Pavyzdžiui, vaikas nenori mokytis halachos, kas išvertus į lietuvių pasaulėžiūrą atitiktų judėjiškos teisės mokslą. Jeigu vaiką versi mokytis, nes to trūks plyš reikia jo tėvams, galime laukti kad užaugęs šis vaikas atkris nuo judaizmo. Tačiau jeigu duosime jam gražių dvasingų pasakaičių judėjiška tema (agada), tas vėliau jį paskatinis atkreipti dėmesį ir į kitas, anksčiau jam nemalonias judaizmo dalis.

Svarbiausia Kuko koncepcija pirmame revoliucijos etape – individualioji Tora. Tora, žinoma, yra viena, amžina, nekintama ir nedaloma. Antra vertus, ten visko yra tiek daug, kad kiekvienas gali rasti aktualius atsakymus į savo asmeninius klausimus. Vadinasi, turime rasti savo individualų santykį su Tora. Svarbiausia mokytojo užduotis – padėti mokiniams tai padaryti, sudominti, uždegti ir nukreipti.

Taigi, ką iki šiol išsiaiškinome? Anksčiau švietimas buvo procesas, kai protingesni nuleidžia savo tiesas klasėje sėdintiems kvailesniems ir taip juos apšviečia; dabar, modernizmo amžiuje, „vienas dydis turės tikti visiems“ principas ima atgrasyti modernųjį žmogų nuo švietimo – niekas nenori, kad švietimo procesas griautų jų individualybę. Dėl to mokinių nenoras traukti į mokyklą ir apskritai nesiliaujanti švietimo sistemos krizė.

Kaip atrodo Ravo Kuko revoliucijoje dalyvaujantis mokytojas? Jo svarbiausia užduotis yra pačiam būti tokia asmenybe, kuri įkvėptų mokinius. Tuomet mokiniai pradeda atsiskleisti. Paaiškėja kiekvieno jų individualūs polinkiai. Mokytojas turi visa kaip puoselėti tuos polinkius, nukreipti mokymosi procesą tokia linkme, kad kiekvienas mokinys atrastų individualų santykį su mokomu dalyku.

Pavyzdžiui, tarkime, kad mokote matematikos. Pirmiausia reikia užburti klasę įtaigiais pasakojimais apie tai, kokia paslaptinga ir įdomi skaičių kalba. Mokiniai turi pamatyti magiškus triukus su skaičiais, sužinoti, kad judėjai raidėms priskiria skaitmeninę reikšmę ir per tai gali įsitikinti kurios įžvalgos atitinka Torą (gematrija), t.t. Šią užduotį įveikti jums padės knygelė „Įdomioji matematika“. Po to, kai mokiniai susižavėjo matematika, jie pradės atskleidinėti savo individualų polinkį su šiuo dalyku – vieną labiau trauks lygčių keliami iššūkiai, kitą motyvuos išaiškinimas kur visa tai pritaikoma praktiškai, trečias gal susiims rimtai studijuoti matematiką dėl to, kad tai jam padės tapti bankininku ar programuotoju. Mokytojui visos šios motyvacijos labai patinka, jis kiekvieną giria už pažangą spaudydamas jų kiekvieno atskirus motyvacijos mygtukus.

Taigi, kaip matote, dalykas vienas, o santykių su dalyku gali būti tiek kiek yra mokinių. Ne kitaip ir su Tora. Ji turi atliepti į atskirus kiekvieno žmogaus poreikius, juos išlaisvinti ir išpuoselėti. Tada išaugs nuostabi asmenybė, kuri supranta kas jis toks, ką jam nuveikti ir žinanti kaip patraukti kelyje pasitaikančias kliūtis. Žodžiu, Tora turi suteikti sparnus. Tačiau šie sparnai kiekvienam turi būti padirbti pagal atskirą užsakymą.

Tai individualioji Tora – pirmoji iš keturių didžiųjų Ravo Kuko revoliucijos koncepcijų. Mes sujungiame (susintetiname) asmenybės poreikius su Toros poreikiais ir turime vėl aktualizuotą judaizmą.

Priežastis, kodėl žydai XX amžiaus pradžioje masiškai palieka Torą, buvo ta, kad senasis mokymas puikiai atitinka geto, gyvenimo diasporoje poreikius, tačiau žydams patraukus į istorinę tėvynę ir čia pradėjus patiems šeimininkaiti jiems kyla gausybė naujų aktualijų – tenka mokytis kaip būti kareiviais ir policininkais, diplomatais ir ūkių darbininkais. XIX amžiaus judaizmas mažai ką turi pasakyti ta tema, todėl modernieji žydai masiškai jį palieka. Tai antras iššūkis Ravui Kukui – kaip jis ten pasirodys matysime sekančioje dalyje.

Aurimas Guoga
Facebook grupė „Judaizmas nežydams“

Komentarai uždrausti.