Šviesios mintys padeda pabusti

Sąvokų galia

Sveiki. Šiandien apie viską po truputį, tačiau iš tikrųjų apie sąvokas. Sąvokos – tai raktas į tikrąjį pasaulio vaizdą. Jei nori suprasti, kaip iš tiesų veikia šis pasaulis – suprask reiškinių esmę. O reiškinių esmę suprasti gali teisingai juos apibūdindamas.

Visokie diktatoriai ar šiaip intelektualiniai avantiūristai visų pirma stengiasi supainioti būtent sąvokas. Sovietų Sąjungoje draugas Stalinas agresyvų pasiruošimą puolamajam karui pavadino kova už taiką pasaulyje. Suvarymą į konclagerius – kova už darbo liaudies išsilaisvinimą. Žmogaus beteisiškumą – išsivadavimu iš išnaudojimo. Melas buvo pavadintas tiesa, ir atvirkščiai, ką liudija sovietinio laikraščio „Tiesa“ pavadinimas.

Štai dėl to, jei norime šviesesnio gyvenimo, didžiausią dėmesį turime skirti sąvokoms. Kuo jos bus tikslesnės, tuo aiškiau matysime kur mums eiti ir ką iš tiesų kuriame. Taigi, keletas sąvokų šiandien, kurias prašyčiau apsvarstyti, ir, jei jums jos pasirodys tikslios, paleisti į visuomeninę apyvartą.

Mūsų dabartinė santvarka turėtų būti vadinama Ribotos atsakomybės demokratija. Prie tokios santvarkos visuomenė kratosi atlikti savo pilietines pareigas, tačiau be skrupulų ir gėdos jausmo reikalauja pilietinių teisių. Ribotos atsakomybės demokratija – tai vakarietiškos civilizacijos natūrali išdava. Vakarai – tai išorės visuomenė. Išorės dėl to, kad mums svarbiausia ne esmė, o gražus fasadas. Ką daro vakarų žmogus, jei staiga išauga jo galios? Tarkime, jis staiga praturtėjo 3 mln. dolerių. Ar šis žmogus puls lavintis, kad likviduotų savo išsilavinimo spragas? Ar panaudos pinigus tam, kad visuomenė būtų laimingesnė? – Šios civilizacijos atstovui net tokia mintis nešaus į galvą. Atsiradusius resursus jis nukreips į savo gyvenimo fasado gražinimą – pasistatys namus, kokius dera turėti trimilijonieriui, įsės į jo statusą atspindinčią mašiną, susiras atitinkamą paną, atsirengs kaip tokiam priklauso, na, ir dar parodys save prabangiame pliaže – kai fasadas jau sutvarkytas, galima jį rodyti „šventinėje“ aplinkoje.

Ko nesupranta šis fasadinis žmogus – tai, kad gauti resursai leidžia jam atlikti daugybę prasmingų darbų. Jis galėtų pripildyti savo gyvenimą vidiniu turiniu. Tačiau šios civilizacijos esmė – visas dėmesys išorei. Visas dvasines bėdas turi išspręsti išoriniai faktoriai – pinigai, vaistai, stilius ir t.t. Tai nuo vidinės prasmės bėganti civilizacija. O kadangi vidinė prasmė yra visa ko esmė ir pagrindas, tai ši civilizacija pamažu netenka pusiausvyros, o po to ir savitvardos. Geriausiai šį reiškinį atskleidžia „Avatar“ kūrėjai.

Baigiant apie mūsų ribotos atsakomybės demokratiją, kuri dėl dėmesio jos esmei stokos išsigimsta, dar užsiminsiu apie jos kraštutinį variantą. Jei vakarų civilizacija domisi tik išore, tai jos rytiniai pakraščiai dažniausiai domisi vien SAVO ASMENINE IŠORE. Tokie žmonės, kaip juos pavadino G.Sviderskytė, yra šiukšliažmogiai – jie gražiai tvarkosi savo namuose, o tiksliau pasakius, kas už šių namų vidinių sienų. O visa kita jam nesvarbu. Todėl šis žmogus be gėdos jausmo šiukšlina bendrą aplinką. Visiems svarbiausia fasadinis grožis, tačiau visi gyvena šiukšlėse ir nieko dėl to nedaro.

Antroji mūsų sąvoka šiandien – kaip pavadinsime alkoholį. Alkoholis – tai daugiausia nelaimių mūsų visuomenei atnešantis reiškinys. Kiekvienoje kartoje jis pražudo bent 5 proc. vyrų ir gal 1 procentą moterų. O tai – mažų mažiausiai 20 000 per 20 metų, arba tūkstantis per metus. Tai čia apie tuos, kuriuos alkoholis pribaigia. Likusius jis taip pat žudo, tačiau nepribaigia galutinai. Dėl to šie žmonės dažniau serga, būna prislėgti ir suvargę. Svarbiausia alkoholio žala – tai, kad jis nubraukia šviesesnio gyvenimo dalį praktiškai visiems.

Kaip jis tai padaro? Alkoholio visi griebiasi automatiškai, kad nereikėtų problemų spręsti iš esmės. Pavyzdžiui, nesi pakankamai žavus merginoms – užpylei savo smegenis šiais nuodais ir apgavai save, kad jau turbūt esi pakankamai žavingas. Mūsų žmonės visiškai nemoka linksmintis, nes linksminimosi įgūdžių raidą tvirtai blokuoja alkoholis.

Taigi šiam reiškiniui blogybių sąraše drąsiai skiriu pirmąją vietą ir garbingą pavadinimą – Didžioji katastrofa.

O kai jau įsivardinome, kas tai yra, galime pasitikrinti, kaip šis terminas funkcionuos visuomeninėje apyvartoje – aš geriu Didžiąją katastrofą, nes ji man suteikia smagumo. Didžioji katastrofa, pavadinimu …. gavo aukso medalį, nes labai atitinka senovės tradicijas – senolių išmintis statinėje. Nedidelis Didžiosios katastrofos kiekis nieko baisaus – svarbu neperlenkti lazdos. Visi geria Didžiąją katastrofą – todėl geriu ir aš.

Trečioji ir paskutinė sąvoka, į kurią šiandien norėčiau atkreipti jūsų dėmesį – tai mūsų visuotinis įprotis save nuodytis „nesveiku maistu“. Jei pasiūlyčiau jums pasimėgauti acetonu, tikriausiai susiprastumėte, kad kišu jums nuodą. O jei vis tiek siūlysiu ir kartosiu, kad tai maistas, ar susigundysite? Juk niekas negali nuneigti, kad kažkokia nedidelė dalis organizmui priimtinų medžiagų yra ir šiame nuodingame skystyje.

Tai, ką mes dabar klaidingai vadiname „nesveiku maistu“, turėtų būti vadinama nuodais maisto pavidalu. Maistas yra ne tai, kas įpakuojama į maisto pakuotę. Jei tokia būtų maisto esmė, tuomet galėtume pardavinėti jums susmulkintą šiukšlių konteinerio turinį ir aiškinti, kad tai maistas.

Maistas – tai, ką naudingai perdirba organizmas. Įsisavindamas maistą organizmas pasistiprina, įgauna jam reikalingų medžiagų, atšviežina savo imuninę sistemą. Jei jis to nepadaro – tuomet tai nėra maistas. Tuomet tai yra nemaistas, pateiktas už maistą. Tokį dalyką aš pavadinčiau MAISTO SUROGATU.

Taigi, visa, ko jūsų organizmas nepriima, kam neutralizuoti turi skirti likusius energijos išteklius, turime vadinti toksiškais surogatais, kuriuos apsigavę pavadinome maistu. Pažiūrėkime, kaip šis naujasis terminas elgiasi visuomeninėje apyvartoje: aš nemėgstu maisto, nes maisto surogatai kur kas skanesni. Vartojau gausybę surogatų, tačiau, o nelaimė, daugiau nebegaliu – apsirgau ir gydytojas uždraudė. Dabar kankinuosi valgydamas vien tikrą maistą.

Taigi matote, kokia yra sąvokos galia. Pagalvokite ir jūs šia linkme. Mielai sulaukčiau jūsų minčių apie naujas sąvokas seniems dalykams pavadinti. Taip pavadinę daiktus jų tikraisiais vardais pagaliau išvysime pasaulį tokį, koks jis yra iš tiesų. Aš šį dalyką sau pasivadinau įvairių reiškinių dvasinio kodo paieška.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comment validation by @