I DALIS. Trys finansiniai lygiai

Kas nenorėtų būti turtingas? Deja, dauguma tokie nesame. Gyvename
vartotojiškoje visuomenėje. Daugelis išleidžiame visa, ką uždirbame, be
to dar ir skolinamės. Kadangi už paskolas reikia mokėti palūkanas,
dalis būsimo atlyginimo bus skirta joms padengti. Taip pradedame
gyventi ateities sąskaita. Be to, dabar prarasti darbą būtų tragedija.
Esame priversti dirbti vis daugiau, kad apmokėtume skolas, nesame tikri
dėl rytdienos. O jeigu esamas darbas neteikia džiaugsmo? Kaip manote,
ar šiuo atveju eame laisvi žmonės?

Dabar paimkime kitą atvejį. Išleidžiame mažiau nei uždirbame.
Atliekamus pinigus investuojame – tarkim, į akcijų fondus ar tiesiogiai
į akcijas. Jeigu investuojame išmintingai, sutaupyta pinigų suma vis
auga. Kai ji tampa lygi maždaug 6-iems mūsų mėnesio atlyginimams,
įgyjame tam tikrą apsaugą nuo likimo smūgių – tarkim, darbo praradimo
ar ligos. Šią pakopą pavadinkime finansiniu saugumu, arba finansiniu
apsisaugojimu (pagal Bodo Schafer).

Taupydami ir investuodami toliau, taip pat didindami savo pajamas, po
tam tikro laiko sukaupiame kapitalą, iš kurio galime gyventi. Taip bus,
kai to kapitalo prieaugis (įskaitant palūkanas) per metus bus lygus
mūsų metinėms išlaidoms. Šį lygį aš vadinu finansine nepriklausomybe
(finansinis saugumas pagal Bodo Schafer) – galima visai nedirbti,
išlaikant esamą pragyvenimo lygį. Žinoma, kažin ar sėdėsime visą laiką
rankas sudėję, bet šiuo atveju jau galime savo laiką skirti veiklai,
kuri teikia malonumą, nors galbūt nėra pelninga.
 
Šiuo metu aš esu prie finansinės nepriklausomybės slenksčio. Jau dabar
matau, kad atsiveria nauji horizontai, naujos galimybės daryti tai, kas
teikia didžiausią džiaugsmą. Mano pasirinkimo ir veiklos laisvė išaugo,
galiu daugiau dėmesio skirti nematerialiems dalykams.

Atrodo paradoksalu, bet kuo daugiau pinigų turime, tuo mažiau esame
priversti galvoti apie materialius dalykus! Jeigu gyvename nuo
atlyginimo prie atlyginimo, esame priversti parduotuvėje skaičiuoti
kiekvieną centą. Taigi, mūsų galva prikimšta  materialiomis
smulkmenomis – ką pirkti, kad užtektų iki kito atlyginimo. Būdami
finansiškai nepriklausomi mes galime sau leisti žymiai daugiau,
nebijodami dėl rytdienos, bet dar nesame visiškai laisvi nuo materialių
rūpesčių.

Savo svajones galime įgyvendinti, pasiekę finansinę laisvę. Būdami
finansiškai laisvi, galime pirkti daiktus tik iš kapitalo prieaugio,
nemažindami paties kapitalo. Galime turėti namą prie jūros kranto,
naują automobilį, jachtą, keliauti aplink pasaulį. Žinoma, visa tai
įmanoma turėti ir iš darbo pajamų, perkant išsimokėtinai, jeigu tik
atlyginimas pakankamai didelis. Bet yra esminis skirtumas – pastaruoju
atveju mes už tai turėsime mokėti galbūt visą likusį gyvenimą. O jeigu
neteksime darbo arba rimtai susirgsime?
 
Tik būdami finansiškai laisvi, mes įgyvendiname savo svajones dabar ir esame užtikrinti dėl rytdienos.

Yra dar vienas aspektas, dėl ko verta remtis savo kapitalu, o ne darbo
pajamomis. Ar galime tiksliai pasakyti, kokią pensiją gausime? Ne, bet
ji greičiausiai bus gerokai mažesnė nei mūsų buvusios pajamos. Tai
reiškia, kad gyvenimo saulėlydyje, užuot džiaugęsi gyvenimu, turėsime
susiveržti diržus. Bet argi buvo verta visą gyvenimą sunkiai dirbti dėl
tokios pabaigos?

Pabaigai noriu kad atsakytumėt sau į klausimą – kokia mano finansinė
padėtis dabar? Ir kokį lygį – finansinio saugumo, finansinės
nepriklausomybės ar finansinės laisvės – norėčiau pasiekti?

Sėkmės Jūsų finansinėje kelionėje!

Aldas Pipinys
“Sėkminga investicija”