Šviesios mintys padeda pabusti

Ar pasiteisina ilgalaikis investavimas krizės sąlygomis?

Ekonominė ir finansų krizė palietė beveik visus, suprantama ir investuojančius akcijų rinkose. Atsigaunant rinkoms, galima daryti preliminarias išvadas apie tai kokios strategijos geriausiai pasiteisino ir galbūt kokias korekcijas reikia padaryti mūsų ligšioliniame supratime apie investavimą.

Finansų rinkų kritimas išties buvo įspūdingas. JAV S&P 500 indeksas nuo 2007m. rugpjūčio aukštumų iki dugno š.m. kovo mėn. (manau dabar tai galima drąsiai teigti) krito 56%. Europos akcijų indeksas DJ Euro Stoxx50 savo viršūnę pasiekė 2007m. liepą ir iki š.m. kovo nuvažiavo žemyn 60%. Besivystančios rinkos koregavosi dar labiau, pavyzdžiui  Honkongo biržos Hang Seng indeksas pasiekė viršūnę tiktai 2007m. spalį ir iki 2008m. spalio, t.y. lygiai per metus, krito net 65%. Kalbant apie Lietuvą, šis kritimas buvo dar įspūdingesnis: OMXV indeksas nuo viršūnės 2007m. spalį (atsitiktinis sutapimas su Kinija?) iki š.m. kovo mėn. dugno krito įspūdingus 74%, t.y. beveik 4 kartus!

Kyla natūralus klausimas- ar pasiteisina visos finansų ekspertų rekomendacijos dėl ilgalaikio investavimo? Ir koks investavimo laikotarpis iš tiesų gali būti traktuojamas kaip  ilgalaikis? Ir ar visada geriausias laikas investuoti yra dabar?

Daugelio investicinių fondų prospektuose rasime, kad minimalus investicinis laikotarpis turėtų būti  5 metai.
Pažiūrėkime, kokie yra Lietuvoje platinamų fondų rezultatai per  paskutinius 5 metus. Keliaujame į oficialų Vilniaus biržos tinklapį ir rubrikoje Fondų centras surandame mus dominančią informaciją. Pasirenkame tik atvirus akcijų fondus ir matome, kad viso 31 fondas turi 5-ių metų istoriją. Iš 31 fondo 21 grąža yra teigiama, o 10- neigiama. Vadinasi, prieš 5 metus pasirinkdami fondą, turėjome maždaug 2/3 tikimybę uždirbti pinigus per šį laikotarpį ir 1/3- prarasti. Taigi rekomenduojamas 5-ių metų laikotarpis tikrai nėra garantas kad investicijos pasiteisins.
Žinoma, galima prieštarauti, kad dabar nėra pats geriausias laikas žiūrėti į fondų rezultatus, nes akcijų rinkos vis dar yra gerokai žemesniam lygyje negu prieš krizę. Suprantama, kad jeigu mes būtume pažiūrėję į fondų rezultatus prieš porą metų ir paėmę tą patį 5-ių metų laikotarpį, jie būtų buvę nepalyginamai geresni. Taigi išeina, kad investavimo laiko pasirinkimas yra pakankamai svarbus.

 

S&P 500 indekso grafikas

Kaip pavyzdį paimkime JAV S&P 500 indekso grafiką nuo 1996m. iki šių dienų.
Kaip matome, indeksas turi dvi beveik identiškas viršūnes su indekso reikšmėmis kiek virš 1500. Viena jų susiformavo 2000 metais dėl vadinamo dot-com burbulo: investuotojai besąlygiškai tikėjo internetinių kompanijų šviesiomis perspektyvomis, todėl pirko jas neatsižvelgdami į fundamentalius dalykus, akcijų kainos tapo stipriai išpūstos. Antra viršūnė susiformavo 2007m. rugpjūtį, po to prasidėjo mums gerai pažįstama finansų krizė. Įdomu pastebėti, kad indeksas dabartinę reikšmę – apie 1100- buvo pasiekęs 2002-2003m., o taip pat ir 1998m. Taip išeina, kad 11 metų didžiausios pasaulio ekonomikos akcijų indeksas iš esmės trypčiojo vietoje. Taigi investuotojas, prieš 11 metų investavęs į šio indekso fondą, nebūtų nieko uždirbęs, o faktiškai netgi praradęs pinigus dėl infliacijos. Tačiau jeigu jis būtų investavęs 1996m. pradžioje ir pardavęs po to paties 11 metų laikotarpio- 2007m. pradžioje- būtų uždirbęs apie 130%!

Kokią išvadą galime iš to padadaryti? Ką besakytų finansų ekspertai, investavimo laikas- tiek įėjimo, tiek išėjimo, vis dėlto yra svarbus. Bus labai sunku uždirbti pelną, jeigu investuosime kai akcijų rinkos yra viršūnėje- gali tekti laukti labai ilgai.
Taip pat svarbus atsiminti, kad investuojant akcijų rinkose tam tikras rizikos lygis visada išlieka, net ir investuojant ilgiau nei 10 metų.

Šiuo straipsniu nenoriu nurašyti ilgalaikio investavimo, tuo labiau kad ir pats dažniausiai laikausi šios strategijos. Tačiau svarbu suprasti, kad ilgalaikis investavimas neturėtų būti aklas investavimas.

Visų pirma, investuojant turime būti tikri, kad neperkame akcijų kai jų kainos yra ypač aukštos, nes kaip jau kalbėjome, pelno gali tekti laukti labai ilgai. Vienas būdas to išvengti- neinvestuoti akcijų rinkose, kai mūsų pažįstami, kurie niekada anksčiau neinvestavo, pradeda girtis kaip daug iš to uždirbo; tai vienas iš galimo burbulo požymių.

Antra, nepatartina parduoti akcijų kai kainos jau yra stipriai kritusios, nes gresia kad parduosime jas dugne. Po kiekvieno kritimo seka kilimas, todėl stipriai kritus kainoms paprastai yra geriausias laikas pirkti.
Būtent todėl dabar, mano įsitikinimu,  yra geras laikas investuoti: ekonomika parodė pirmus atsigavimo požymius, rinkos gerokai atsigavusios, bet dar toli iki buvusių aukštumų. Dar vienas šio meto privalumas- 2007m. akcijų rinkos nebuvo pervertintos taip kaip 2000 metais, todėl turi didesnį kilimo potencialą. Žinoma, labai daug kas priklausys nuo tolesnio ekonomikos atsigavimo bei finansų sistemos stiprėjimo.

Suprantama, neprofesionaliam investuotojui gali būti sunku įvertinti akcijų rinkų situaciją  bei makroekonominę aplinką. Tokiu atveju rekomenduotina kreiptis patarimo į finansų konsultantą. Šiuo atveju svarbu, kad jis nebūtų tik fondų pardavėjas ir turėtų asmeninės patirties investuojant. Geras finansų konsultantas patars, kada, kur ir kaip ivestuoti, atsižvelgiant į konkrečią investuotojo situaciją; galbūt jis netgi padės išvengti kitos krizės.

Aldas Pipinys
Investuotojas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comment validation by @