Paprastumas

Kaskart pradėdamas rašyti straipsnį suku sau galvą, kaip parašyti pradžią, kad ji iškeltų problemą ir sudomintų skaitytoją, kad jį užkabintų ir pan. Šį kartą to nedarysiu, nes tema yra „paprastumas“, tačiau ne elgesio paprastumas, o tiesiog paprastas požiūris į visus, net ir sunkius dalykus ir tai, jog sunkūs dalykai gali tapti lengvais.

Tikriausiai kiekvienas iš Jūsų turi pažįstamą, pavyzdžiui, kokį nors buvusi klasioką ar bendradarbį, kuriam viskas tiesiog sekasi. Kažkokiu būdu jam viskas pavyksta, ir nuo pat pradžių jis būna linksmai nusiteikęs. Visi aplinkui katutėm ploja – kokį šaunų jie pažįstamą turi. Tik prie katučių galėtų sau užduoti klausimą: – kokia gi ta „pasisekimo“ paslaptis?

Tam, kad galėtumėme aiškiau suprasti, pabandykime galvoti iš vaiko pozicijos. Ar vaikas gali būti gudrus? Ar vaikas gali būti laimingas? Ar vaikas gali būti protingas? Jeigu gali, tai reiškia, kad gudrumas, laimė, protingumas yra labai paprasti ir lengvi dalykai! Belieka tik tai įsisavinti.

Kai žiūrime į „genijus“, mes bandom įsivaizduoti(!), kad jie moka kažką sudėtingo, mąstyti kažkokiu fantastišku būdu ir pan., bet neatkreipiame dėmesio, jog kitoks mąstymas neegzistuoja. Mintis po minties, viena šalia kitos, ir štai – mąstymas. Tik tiek ten tėra. Todėl sudėtingumas ir mūsų neprotingumas – išsigalvotas dalykas. Jeigu bandome įsivaizduoti sudėtingumą, tai jį ir susikuriame, o tada pradedam peikti save, kad kažkas neišeina, o tai mus stabdo.

Pirmas dalykas, kurį reikėtų atlikti įsivėlus į sudėtingesnę situaciją – pabandyti tiesiog atsipalaiduoti, nusiraminti ir pažiūrėti į ją „lengvom akim“. Pvz. aš visą gyvenimą nemėgau narplioti mazgų ar susipynusių virvių ir tiesiog atmesdavau tai. Kai parduotuvėje pardavėja užrišdavo man maišelį, tai aš jį namuose tiesiog suplėšydavau, nes ten būdavo tas prakeiktas mazgas (juokiuosi)! Tačiau vieną kartą narpliodamas virvę pabandžiau atsipalaiduoti ir įsižiūrėti į paprastumą, ir man lengvai pavyko. Tas pats buvo ir su matematika ar bet kuriuo kitu darbu. Pasirodo viskas yra paprasta, o jeigu nėra, tai reikia tiesiog paieškoti paprastumo ir nesivelti į situacijos peikimą.

Jeigu pažvelgtumėme į matematiką paprastai, tai pamatytumėme, kad ten tėra keturi aritmetiniai ženklai: plius, minus, sudėtis, atimtis. Visa matematika susideda iš šių keturių ženklų. Kokią formulę bepaimtumėme, visur tereikia kažką sudėti, atimti, padauginti ar padalinti. Ar tai sudėtinga? Nebent patys tą sudėtingumą susikuriame ir pradedame peikti matematiką ar save. Jeigu paimtumėte krepšinį: varinėti kamuolį, mesti, perduoti. Ar tai sudėtinga? Teisininkai, medikai, vairuotojai, inžinieriai ir kas tik norit – visi jie turi „paprastus pagrindus“ ir tik juos jie težino, iš ten visa jų išmintis.

Retas naujokas neieško kažkokių sunkumų, pinklių, triukų ir t.t., nes iš šono dažnai viskas atrodo sudėtingai. Pvz. žmonės atėję mokytis bendravimo vos ne kaskart nori kažkokių „technikų“, kurios jiems „laimės“ rezultatus, bet bendravimo paslaptis yra atsipalaidavimas. Atsipalaidavęs žmogus bendrauja laisvai, juokauja spontaniškai (čia naujokas girdi tas „nerealias“ frazes) ir visiems aplinkiniams malonu. Taigi, naujokas bando ieškoti „kietų“ frazių ir prašauna, nes dairosi sudėtingumo. Galva pilna minčių ir dvejonių, o tai veda į niekur.

Paprastumas nesidairo triukų, nes jis žino, kad triukai gyvena vieną dieną, o kitą dieną – jų nebėra. Jis težino paprastus pagrindus ir yra juos gerai išmokęs. Todėl kartais verta savęs paklausti: „kas čia yra pagrindai? Kokie keli pagrindiniai veiksmai valdo šią sritį?“. Išmokite juos ir viskas bus išmokta.

Kai akys raudonuoja, kaista galva, nesuprantu situacijos ar tiesiog nesiseka, visada tikrinu tik šią vieną taisyklę ir klausiu savęs: kur čia bandai patekti į pinkles? ar metodas paprastas? ar tėra keli paprasti veiksmai? Praktiškai 10 iš 10 būnu įsivėlęs į kažkokias neaiškias sistemas, kurios nuveda nežinia kur. Manau jos Jus ten taip pat nuveda. Ir jeigu klaustumėte manęs, kaip atskirti – ar einate teisingu keliu, tai pirštu parodyčiau būtent į čia.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt – paieškų pabaiga