404 Success.lt - seminarai Vilniuje. Audio knygos ir saviugdos straipsniai. - Seminarai, mokymai, kursai, audioknygos, greitasis skaitymas, atminties lavinimas, motyvacija - Success.lt – seminarai Vilniuje. Audio knygos ir saviugdos straipsniai.

Šviesios mintys padeda pabusti

Retorika – mokslas apie tai, kaip žinios paveikia klausytojus.

Kūno kalba:
Demonstruokite aukšto statuso, tačiau atviro, draugiško žmogaus kūno kalbą;
Judėkite, tik ne perdaug;
Venkite šių signalų:
• Pernelyg šaltakraujiška kalbėjimo maniera;
• Nenumaldomas akių žvigsnis;
• „Suakmenėjusios“ galūnės;
• Nepaslankus kaklas;
• Vyraujantys judesiai netinkamu metu;
• Rodymas smiliumi;
• „Kapojantys“ rankų judesiai;
• Atstumo su pavaldiniais didinimas;
• Įdubusi krūtinės ląsta;
• Nuleisti pečiai, sulenkta nugara;
• Chaotiškai makaluojamos rankos;
• Rankų bejėgiškas numetimas po pasisakymo;
• „Klajojančios“ akys;
• Nedrąsus įžengimas į naują teritoriją;
• Per maži žingsniai;
• „Užtvarų“ statymas pokalbio metu;

Akių kontaktas:
Kontaktuokite akimis su kiekvienu auditorijos žmogumi – nežiūrėkite į sieną ar pro langą;
Žiūrėkite į skirtingas auditorijos puses – naudokite pauzes ir žiūrėkite į skirtingus žmones;
Kai atsakinėjate į klausimą, nežiūrėkite vien į žmogų, kuris uždavė klausimą;
Sekit ir supraskit skleidžiamus auditorijos signalus;
Nepasikliaukit vien savo „sąjungininkų“ signalais;
Šypsokitės akimis.

Balsas:
Panaudokite savo balsą kaip garsiakalbį – jis turi girdėtis visai auditorijai;
Keiskite savo toną/aukštį/ritmą;
Keiskite garsumą;
Naudokite pauzes;
Pasirinkite tinkamą greitį;
Prieš pradėdamas giliai įkvėpkite;

Įžanga ir pabaiga:
Išdrįskite būti kitoks;
Įtraukite klausytoją intriguojančiu klausimu ar „kibirkštimi“

Kalba:
Jūsų kalba turi būti nesudėtinga
Naudokite citatas, metaforas, vaizdingus palyginimus.

BALSO VALDYMAS VIEŠOSIOS KALBOS METU

GREITIS. Esmė yra ne pats kalbėjimo greitis, o greičio kaita, taigi ryšys su ritmu. Greičio įvairovė padeda sudominti klausytojus ir išlaikyti jų dėmesį. Taigi, lengviau suprantamas pranešimo vietas pateikite gyvesniu tempu, o sudėtingas mintis – kalbėdami nedideliu vienodu greičiu. Natūralus kalbėjimo greitis 120-150 ž./min.
AUKŠTUMAS (TONAS). Tonas teikia galimybę nustatyti balsą taip, kad jį puikiai girdėtų iš visur. Neįmanoma reguliuoti balso, jei nepakankamai naudojatės burna ir lūpų raumenimis. Tegul burna ir žandikaulis veikia aktyviai , kad būtų aiškiai ištariami ir akcentuojami visi žodžiai. Prieš sakydami kalbą turite prasimankštinti, kad veido raumenys atsipalaiduotų ir būtų laisva gerklė.
ĮTAMPA. Balso stiprumas priklauso nuo patalpos, kurioje kalbate, dydžio ir formos. Svarbu pakelti balsą ir ką nors akcentuojant, ką nors liepiant klausytojams padaryti. Taip palaikomas auditorijos dėmesys. Daugelis potencialiai gerų kalbėtojų nepadaro gero įspūdžio , jei ilgą laiką kalba labai tyliai.
RITMAS. Vienodu ritmu sakoma kalba veikia auditoriją – užmigdo arba išveda iš kantrybės. Kalbai būtina suteikti sparčią kaitą, balsą kelti ir vėl leisti, kad garsai įgautų gyvybės. Retkarčiais geras ritmas sukuriamas trumpais sakiniais, o kitur žodžiai liejasi kaip reikalauja intonacija.
PAUZĖ. Daryti pauzes – būtina. Dažnas kalbėtojas vietoj pauzių sako “m“, “a“, “taigi“, “taip sakant“. Šitoks tuštumų užpildymas yra nervingumo ženklas ir priemonė laimėti laiko sugalvoti kitai frazei. Šitaip griaunamas kalbos ritmas. Kalbėtojas paprastai nė nenumano, kaip erzina toks jo įprotis. Pauzes daryti būtina, bet jos turėtų būti tylos pauzės.

KALBOS STRUKTŪRA

ĮŽANGA
Kaip pradėti kalbą:
• Pasisveikinimas
• „Kibirkštis“ (klausimas, į atmintį įstringanti citata, pareiškimas, sukeliantis nuostabą arba suintriguojantis, trumpa istorija, nauda, įspūdinga skaidrė ar schema, sąmojis. Jokiu būdu nepradėkite mandagumo fraze).
• Prisistatymas
• Tema (pranešimo pavadinimas).
• Turinio apžvalga.

Įžangos tikslai:
1. Sudominti auditoriją;
2. Paskatinti ją palankiai pažvelgti į temą;
3. Paaiškinti kalbos tikslą ir tezę;
4. Apžvelgti temos išdėstymą.

Įžangų tipai:
1. Susipažinimas su auditorija;
2. Sąsaja su kalbine situacija;
3. Tikslo išdėstymas;
4. Svarbiausios temos išdėstymas;
5. Statistiniai duomenys ir teiginiai;
6. Analogija;
7. Retorinis klausimas;
8. Citavimas;
9. Humoras;

DĖSTYMAS
• Susitelkimas į dvi ar tris pagrindines savo kalbos temas;
• Vaizdinės priemonės (skaidrės, skaičiai, paveikslai ir pan.). Tačiau nepamirškite, kad GERIAUSIA VAIZDINĖ PRIEMONĖ ESATE JŪS!!!);
• Susidomėjimo išlaikymas:
 Kalbos maniera
 Loginiai etapai
 Pavyzdžiai
 Asmeninės istorijos, įspūdžiai
 Humoro elementai

Dėstymo planas:
1. Svarbiausia mintis;
1.1. Patvirtinanti mintis;
1.2. Patvirtinanti mintis;
1.2.1. Įrodymas;
1.2.2. Įrodymas
1.3. Patvirtinanti mintis.

PABAIGA
• Išvados
• Klausimai iš auditorijos
• Paskutinis svarbiausias įsimintinas pareiškimas ar komentaras (toks, kad Jūsų kalbą visi „parsineštų namo“ su nepamirštamu pakylėjimu). Šis pareiškimas gali būti:
 Kvietimas veikti
 Žvilgsnis į ateitį
 Klausimas
 Įsipareigojimas

Pabaigos paskirtis:
1. Įspėti, kai baigiasi kalba;
2. Reziumuoti pagrindines mintis;
3. Paskutinį kartą kreiptis į auditoriją.

Pabaigų tipai:
1. Reziumavimas;
2. Citavimas;
3. Asmeninio ryšio kūrimas;
4. Iššūkis auditorijai
5. Utopinė vizija.

ĮDOMU
Klausytojai yra skirtingų tipų:
Vizualai – sudominsite rodydami skaidres, gestikuliuodami, savo kūnu iliustruodami tai, apie ką kalbate, paprašydami įsivaizduoti, ;
Audialai – patrauksite dėmesį valdydami ir keisdami savo balso savybes, paleisdami muzikinį foną;
Kinestetikai – pateikite kuo daugiau praktinių, vaidybinių, fizinių užduočių.

• 10% to, ką perskaitome, 20% to, ką išgirstame, 30% to, ką pamatome, 50% to, ką pamatome ir išgirstame;
• Žmonės įsimena 75% to, ką pamato, 13% to, ką išgirsta ir 12% per kvapus;
• Vizualinė informacija yra 3 kartus efektyvesnis informacijos perdavimo būdas, nei vien tik žodžiai;

Klausytojai:
1. Struktūra (amžius, lytis, išsilavinimas, etninė, socialinė, ekonominė padėtis);
2. Demografija (dydis);
3. Heterogeniškumas (įvairovė);
4. Kultūra (įvairovė ir interesai);
5. Psichologija (dėmesys, klausymas, suvokimas);
6. Turimos žinios;
7. Laisvi klausytojai ir klausytojai per prievartą.

Klausymo kliūtys ir jų įveikimo būdai:
1. Mąstoma greičiau nei kalbama. Reikia sukonkretinti kalbą, mintį susieti su teze;
2. Klausytojai dėmesį laiko neilgai. Reikia skaidyti kalbą į mažas dalis.
3. Skubotai daromos išvados. Reikia išanalizuoti klausytojus.
4. Dėmesį blaško išoriniai veiksniai. Reikia būti lanksčiam ir prisitaikyti prie situacijos.

Prezentacijos – galingas įrankis perduoti informaciją grupei žmonių. Tai galimybė suburti klausytojus ir įtraukti juos į pokalbį.

Prenzentacijos naudojamos:
• Kad įtikinti klausytojus imtis tam tikrų veiksmų;
• Perduoti klausytojams tam tikras žinias, kurias norite jiems perduoti;
• Jose galima pritaikyti informaciją tam tikram klausytojų ratui;
• Prezentacijos gali sukelti diskusijas, kurių rezultatas – naujos idėjos;
• Prezentacijų metu galima sužinoti, kaip žmonės reaguoja į situaciją arba idėją;
• Galima iš klausytojų gauti pasižadėjimą ką nors padaryti;
• Galima įtraukti žmones kokių nors problemų sprendimų ieškojimui.

PREZENTACIJŲ TIPAI:
Svarbu savęs paklausti “koks mano prezentacijos/kalbos tikslas?” ir “ko aš tikiuosi iš savo klausytojų po prezentacijos?”:
• Ar aš noriu informuoti, įtikinti ar parduoti?
• Ar aš noriu, kad klausytojai suprastų ir imtųsi veiksmų?
• Ar aš tikiuosi, kad klausytojai įsipareigos ką nors daryti?

KĄ SAKYTI
1. Apsibrėžkite savo pagrindinę mintį (tik vieną);
2. Raskite argumentų/teiginių/pavyzdžių, palaikančių pagrindinę mintį. Klausytojai turi suprasti, kodėl jiems turi būti svarbi šita tema;
3. Nutarkite, ko tikitės iš klausytojų.
Skaidrėse Microsoft rekomenduoja laikytis tokių dydžių: 24 antraštei, 18 paantraštei, 12 tekstui.

KLAUSYTOJŲ IR PRANEŠĖJŲ TIPAI
Yra 5 pagrindiniai būdai, kurių pagalba žmonės tyrinėja pasaulį (uoslė, klausa, regėjimas, lietimas, skonis). Kiekvienas iš šių sensorinių įvadų turi atskirą lokalizaciją mūsų smegenyse. Tai, ką mes išties priimam – reprezentacija arba modelis to, ką mums siūlo mūsų sensoriniai organai. Šie modeliai – tai reprezentacinės sistemos.
Kalba gali pristatyti visas reprezentacine sistemas ir sukurti kiekvienos sistemos modelį.
Reprezentacinių sistemų kalba gali nurodyti, kaip žmogus apmąsto savo patirtį ir padeda nustatyti geresnį kontaktą su žmogumi.
Audialo monologas: girdi, kaip skamba tyla,… kaip tyliai krenta lapai,…kaip negirdimai pučia vėjelis,…kaip brazda šakos,…kaip krebžda drevėj voverė…
Greitajam vizualui gana sunku bendrauti su lėtapėdžiu kinestetiku. Pirmasis pasakė gausybę informacijos ir laukia, kaip sureaguos antrasis, o pastarasis vis dar tebemąsto apie pirmąjį sakinį.
Vizualas šlamščia, kas duota, kad tik maistas atrodytų padoriai, ir tik po kelių valandų supranta, kad suvalgė kažką ne tai. O kinestetikas, vos pauostę maistą, trenkia virėjui antausį.

Posakiai ir frazės:
Vizualiniai:
Aš matau, ką jūs turite omenyje. Aš įdėmiai peržiūrėsiu šią idėją. Mes žiūrim akis į akį. Aš negaliu įsivaizduoti. Parodykite man, ką jūs turėjote omenyje. Tai šiek tiek galėtų išryškinti reikalo esmę. Į gyvenimą jis žiūri pro rausvus akinius. Aiškus reikalas. Be jokio abejonės šešėlio. Žiūrėti skeptiškai. Ateitis atrodo šviesi. Malonus reginys. Žodžiai: aiškiai, akį traukiantis, apžvalga, artimiausias, atrodo, atspalvis, atspindėti, atspindys, aureolė, balta, blizga, blizgučiai, blykstė, dažai, debesuota, dėmesys, fonas, geltona, horizontas, iliuzija, išryškinkite, įžvalga, juoda, kontrastas, kontūras, laikrodžiai, matmenys, matyt, mėlyna, migla, miglotas, monitorius, neaiškus, nepastebima, neryškus, niūrus, numatyti, nuotraukos, nuspalvinta, pademonstruokite, pasirodys, pastebėjimas, permatomas, perspektyva, pilka, požiūris, raudonas, reginys, rodyti, rožinė, rūkas, ryškus, scena, šešėlis, skaidrus, spalva, spalvingas, stebina, šviesa, šviesiai, šviesos, šviesti, šviesus, tamsiai, užsimerkti, vaizdas, vaizduotė, žalia, žibintai, žvilgsnis.

Audialiniai:
Tuo pačiu bangų dažniu. Kalbėti painiai. Praleisti pro ausis. Skambinti varpais. Duoti toną. Žodis žodin. Negirdėtas. Laikyti liežuvį už dantų. Garsiai ir aiškiai kalbėti. Žodžiai: aidai, akordas, aptarimas, auskarai, balsas, baritonas, bosas, čežėjimas, dainuoja, dejuoti, disonansas, gargaliavimas, garsiai, garsiai, gergždžiantis, giedojimas, girgžtelėti, harmonija, išklausymas, kalbėjimo, klausos netekimas, klausyk, melodingas, murmėdami, negirdėtas, oktavos dažnių juostoje, parpti, pasakojimas, pasakyti pastabas, plepėjimas, polifonija, reikalauti, riaumojimas, riksmas, santarvė, šaukianti, simfonija, sirena, skambėjo, skambinimas, skambinti, sopranas, staiga, sušaukti, sutartinai, sutinku, švilpimas, tenoras, tonas, triukšminga, tyla, tylus, ūžesys, užuomina, verkšlenimas, vokalas, zvimbimas.

Kinestetiniai:
Susidėjo su jumis. Pagavo mintį. Užtruko sekundę. Jaučiu tai savo kepenimis. Beširdis žmogus. Šaltakraujis žmogus. Storžievis. Rankos niežti. Pirštais neliesti. Nė pirštu nepalietė. Tvirti pagrindai. Užsidegti troškimu. Sklandžiai reguliuoti. Jausti kažką negera. Žodžiai: apčiuopiama, apuostyti, aštrus, atšaldymas, atstumti, atvėsinkite, augti, balansas, dygliuotas, elastinga, galvos svaigimas, gėlimas, gėlas vanduo, greta, grubus, įbrėžimas, išlaikyti, išraiškingai, įtampa, jaučiuosi prislėgtas, jausti, karšta, kepti, kietas, kokteilis, konfiskuoti, kramtymas, labai sunki, laikyti, lankstus, laužas, lepus, liesti, lipnus, lygus, mėgautis, mesti, minkštas, nejautrus, pagauti, paimti, paliesti, patogiai, patraukti, ranka, rūgštinis, ruožas, šalta, šaltas, silpnas, šiltas, šiurkštus, skausmas, slidus, stora, stūmimas, stumti, sunku, sunkusis, suplakti, susitraukimas, suspausti, suvokti, svaiginimas, švelnus, švieži, svoris, trinti, turėti, tvanku, tvirtas, uždaryti.

Uodžiamieji ir skonio:
Karti piliulė. Gero gyvenimo skonis. Saldus žmogus. Žodžiai: kvapas, gardus, druska, dūminis, laižymas, skanus kvapas, šleikštus, smirdantis, sultinga.

Digitaliniai:
Spręsti, galvoti, prisiminti, žinoti, medituoti, suvokti prasmę, atpažinti, įvertinti, nuspręsti, mokyti, motyvuoti, keisti, sąmoningas.

Parengė: Laurynas Pečkaitis

Klaida 404

Atsiprašome, tokio turinio nėra.