Tai kas vis dėlto yra ta meilė?

Meilė.
Drugeliai pilve, tylūs atodūsiai, kūną užliejanti šiluma ir tūkstantis
biocheminių pokyčių kūne kurių dėka, sakoma ir ožį pamilsi. Kažkam atrodo, kad
su tuo vieninteliu taip turi tęstis amžinai. Kiti, įgavę daugiau gyvenimiškos
patirties susitaiko su mintimi, kad padangėse skraidys neilgai ir nusileidę ant
žemės ieško kito partnerio su kuriuo vėl atsinaujintų tas stebuklingas meilės
jausmas. Kažkas tęsia santykius toliau ir meilės trūkumą kompensuoja darbu,
vaikais, gerai praleistu laisvalaikiu. Daugeliui meilė lieka tik virpantis
jaunystės prisiminimas nebeturintis nieko bendro su jų gyvenimu, o  partneris –  kažkas prie ko priprato ar dar blogiau, jau
senai nebenori matyti. Neskaitant tūkstančių kitokių galimybių ir variacijų
faktas yra faktas: meilė, atrodo,  praeina ir nieko čia nepadarysi. Ar tikrai?
Juk ne vienas bent jau girdėjo gandus apie laimingas poras ir po dešimtmečio
kito  įsimilėjusias vienas kitą tarsi tik
vakar susitiko. Ką kitaip padarė tie, kam pavyko sugauti šį kartą ne laimės, o
meilės paukštę? Mums pasisekė, nes sekmė su tuo neturi labai daug bendro.  O astakymas į klausimą yra labai paprastas ir
kartu kažkam gali būti visiškai nauju požiūriu į meilę. Mat meilė paprastai
asocijuojama su jausmu – „Aš gi myliu tave, ko tu dar iš manes nori?“ o ne
veiksmu – „Aš myliu tave, kaip galėčiau tau tai parodyti? “.

Žinoma,
kai reikia užkariauti mylimojo ar mylimosios širdį, esame pasiruošę kalnus
nuversti. Na mažų mažiausiai būti malonūs, atidūs ir dėmesingi. Ir štai, širdis
užkariauta, gavome tą kurio ar kurios norėjome, tik ta virpanti, gyva meilė,
gaila, kažkur dingo. O gal iš pat pradžių meilė buvo panašesnė į kovos lauką.
Yra bandančių apskritai vengti konfliktų, kad jie nesuterštų to švarau ir
šviežio meilės jausmo. Dėja, galų gale ir tokia taktika lieka nepasiteisinusi o
susikaupęs nepasitenkinimas kaip kirvis, įmestas į baseiną, kartu su savimi
nugramzdina ir buvusią meilę. Tiesa ta, kad konfliktų neišvengsi ir taip pat
tiesa, kad jie tik stiprina tarpusavio ryšį, jei du žmonės poroje moka mylėti.
Būtent moka.

Retas
kuris užaugo šeimoje, kurioje kas dieną matė pavizdį kaip reikia mylėti. To
nemokė nei mokykla nei universitetas. Tiesą sakant, apskritai niekas nesakė,
kad meilė tai kažkas, ko reikia mokytis. Kur kur, bet čia viskas turėtų būti
paprasta: berniukas sutiko mergaitę ir gyveno jie ilgai ir laimingai. Arba ne
taip laimingai, bet cia jau mergaitė kalta, arba berniukas, priklauso nuo to,
kurio paklausi. Bėda tame, kad niekas šitame pasaulyje nesigauna savaime, o
ypač savaime nesigauna laimingi santykiai. Ir mylėti yra ne jausmas, bet
veiksmas, kurio reikia išmokti. Ir geriausiai to gali išmokyti kaip tik tas ar
ta, su kuriuo norisi dalintis gyva virpančia meile kiek ilgiau nei pora mėnesių
ar metų.

Kaip
jus žinote, kad esa mylimas ar mylima? Tai puikus klausimas ir pirmas žingsnis gyvos ir turtingos
meilės link. Galbūt, kai jis išveda šunį šeštadienio rytą, kai ji gerą
pusvalandį daro nugaros masažą, kai jis parneša megiamo šokolado plytelę ar
gėlės žiedą, kai ji pagiria atliktą darbą ir padėkoja už jį… Ką jūs
atsakytumėt, jei mylimas žmogus vieną dieną paklaustų: ką turėčiau padaryti,
kad parodyčiau tau savo meilę?

Antras žingsnis – pasakyti jam ar jai tai. Tik be priekaištų, be kaltinimo, be reikalavimo.
Palikite partneriui laisvę, tačiau duokite aiškias instrukcijas kaip jus
mylėti. Galbūt jam ar jai tai bus neįprasta, o galbūt tai kažkas ką senai norėjo
sužinoti, tik nemokėjo paklausti. Galbūt dalis jūsų prašymų nebus įgyvendinti,
tačiau būkime realistiški – tam, kad jaustis mylimais nereikia namo Havajuose
ar pietų iš trijų patiekalų du kartus dienoje. Dažnai tai tik palaikymo žodis,
padėka, pagyrimas, nedidelės paslaugos kurias atliekame mylimam žmogui, švelnus
prisilietimas. Ar ne kaip tik tai kėlė į padanges santykių pradžioje kai tiek
dėmėsio buvo skiriama vienas kitam?

Trečias žingsnis – užduoti šitą klausimą partneriui: o kaip aš galėčiau parodyti tau
savo meilę? Sunku tikėtis iškarto gauti paprastą ir tikslų atsakymą. Retas
kuris apskritai saves to klausė taigi gali būti, kad užklupsite jį ar ją
visiškai nepasiruošusią. Paklausinėkite, kas iš to, ką jau darote, labiausiai
patinka. Galbūt yra kažkas, ką liovėtės daryti ir būtent tai partneriui buvo
vienas didžiausių jūsų meilės įrodymų. Pasikalbėkite apie tai, kas žavėjo
santykių pradžioje ir ką galėtumėte atgaivinti įdėję šiek tiek pastangų.

Ketvirtas žingsnis yra pats svarbiausias – imtis veiksmų. Jūs galite būti atsakingi tik
už save taigi geriausia ką galite padaryti, tai atlikti savo dalį – mokytis
parodyti savo meilę partneriui ir stebėti, kur tai nuves. Tik nepalikite visko
savieigai: klauskite, kalbėkite, diskutuokite apie tai, kaip padaryti vienas
kitą laimingu ir kelias į gyvą, gilią ir virpančią meilę atsivers po jūsų
kojomis.  Meilės išraiška yra ne kažkas,
ką galite daryti kartą į mėnesį ir tikėtis, kad to užteks. Tai kažkas, kas turi
būti atliekama nuolat, kas dieną. Nieko nestebina tai, kad norint turėti
paklusnų šunį, reikia reguliariai ir dažnai  su juo užsiimti; sekmingam verslui taip pat
reikia kasdienių pastangų; blizgantis nuo švaros namai reikalauja nuolatinės
priežiūros. Įsimylėjimas – tik kibirkštis, kuri uždega meilės ugnį. Kad ji
neužgestų, tenka kas dieną eiti rinkti malkų, net jei už lango vėjuota ar
siaučia speigas. Tačiau be ugnies mes patys tampame šalti ir paniurę.

Už
meilę poroje atsakingi abu partneriai. Tai ne kažkas, ką vienas gali daryti, o
kitas ne ir vistiek gauti gerus rezultatus. Jei kuris nors iš partnerių
nepasiruošęs įdėti pastangų, deja, tango vis dar šokama dviese. Ne kiekvienas
apskritai supranta, kas yra tas meilės jausmas ir retai tai būna paties žmogaus
kaltė. Meilė nenugali visko. Meilė apskritai su niekuo nekovoja. Kovojam mes,
žmonės ir mums patiems rinktis kurią kovą verta tęsti, o kurios neverta net
pradėti. Tie, kas pasirenka meilę, galų gale visas kovas paskandina joje.

 
Meilės ir pripažinimo davimo teisinga partneriui forma pratimas

    Pratimas skirtas porai, kuri nori mokytis
rodyti meilę ir pripažinimą taip, kaip reikia antrai pusei, o ne pagal savo
susikurtas iliuzijas, tėvų pavyzdį ar klaidingus įsitikinimus. Labai svarbu
išmokti kalbėti partnerio meilės kalbomis, nes priešingu atveju  partneris nesijaus mylimas.

1.      
Susėdame su antra puse ir
pasikalbam tema: kas mane daro mylimu ir laimingu.

2.      
Visus būdus surašome į sąrašą
vienas kitam. Rašome viską detaliai ir smulkiai.

3.      
Kas dieną – dvi padarome ką nors
malonaus savo antrai pusei iš sąrašo.

4.      
Kas savaitę papildome sąrašą.

  Labai svarbu ne tik tikėtis, kad antra pusė
pradės jus daryti laimingesniu, bet ir priminti bei pageidauti to paprastai ir
aiškiai. Svarbu, kad pageidavimo tonas nebūtų reikalaujantis ir irzlus. Jei
sunkios emocijos neleidžia ramiai pageidauti, geriau palaukite, kol savijautas
bus bent jau neutrali.

Straipsnis: Vaiga
Leveckytė

Pratimas: Šarūnas
Mažuolis