404 I DALIS. Holografinė visata - Success.lt - seminarai Vilniuje. Audio knygos ir saviugdos straipsniai. - Success.lt – seminarai Vilniuje. Audio knygos ir saviugdos straipsniai.

Šviesios mintys padeda pabusti

I DALIS. Holografinė visata

1982 m. Paryžiuje, Sorbonos universitete, fizikos mokslų daktaras Alenas Aspektas ir jo vadovaujama kvantinės fizikos specialistų grupė atliko sėkmingą eksperimentą, galbūt įdomiausią per visą XX.a. istoriją. Eksperimentas parodė, jog tam tikromis sąlygomis subatominės dalelės – elektronai – gali „apsikeisti  informacija“ akimirksniu, nepaisydami juos skiriančio nuotolio. Nesvarbu, ar elektronus skiria 10 metrų, ar milijardai kilometrų, kažkokiu būdu kiekviena dalelė visuomet žino, ką veikia kita. Remiantis šiuo eksperimentu, galima bandyti paaiškinti ir telepatijos egzistavimą bei bendravimą telepatiškai. Gauti rezultatai peržengia logikos ribas ir prieštarauja iki tol egzistavusiai mokslo paradigmai, kadangi rodo, jog tam tikrais atvejais neegzistuoja laiko barjeras. Todėl nenuostabu, kad Aspekto eksperimentas buvo sukritikuotas.

Tačiau atsirado ir tokių mokslininkų, kurie remdamiesi eksperimentu padarė gana drąsių išvadų. Vienas jų anglų fizikas Davidas Bomas, kuris teigė, jog neegzistuoja jokia objektyvi tikrovė. Nepaisant to, jog mums objektai atrodo kieti ir egzistuojantys erdvėje bei laike, anot Bomo visata iš esmės yra fantastinė projekcija, gigantiška ir puikiai sukomponuota holograma. Beveik Matricos siužetas!

Kas gi yra ta holograma? Paprastai holograma laikoma trijų išmatavimų fotografija, atlikta su lazerine technika.

Hologramos

Holograma gaunama fotografuojamą objektą panardinus į lazerio šviesos srautą. Po to kitas šviesos srautas atšviečiamas nuo pirmojo. Dėl to nuotraukoje užfiksuojamas abiejų šviesos pluoštų interferencijos ryšys. Kai į tokią nuotrauką žiūrima paprastai, ji atrodo, kaip netekusi aiškių skiriančių linijų – lyg būtų išplaukusi. Tačiau ją apšvietus lazeriu – mes matome trimatį vaizdą.

Tačiau trimatis vaizdas nėra svarbiausias hologramos bruožas. Idomu, jog, pavyzdžiui, rožės hologramą padalinus pusiau, o po to apšvietus lazeriu, kiekviena rožės pusė savyje turės visą, pilną nepadalintos rožės vaizdą. T.y. jeigu rožės hologramą padalinsime pusiau, mes gausime dvi tas pačias rožes, tik dvigubai mažesnes. Ir tai dar neviskas. Jeigu mes toliau dalintume gautas rožes, tai visuomet gautume tą pačią rožę, tik proporcingai vis mažesnę. Taigi, skirtingai nuo „paprastos“ nuotraukos, kiekviena hologramos dalis savyje turi informaciją apie visumą. Vadinasi, holograma savyje talpina visumą, esančią kiekvienoje dalelėje.

Šis teiginys pateikia naują požiūrį į visatos sandarą ir tvarką. Per visą savo egzistavimo laiką vakarų mokslas buvo įtakojamas idėjos, jog geriausias būdas suvokti fizikinius reiškinius – juos skaidyti į dalis, o po to šias dalis tyrinėti. Taip buvo daroma tyrinėjant tiek gyvus organizmus (varles), tiek ir materiją (atomus). Tuo tarpu holograma parodo, jog galimas ir kitoks požiūris. Jeigu skaidysime objektus sukonstruotus holografiškai, negausime sudedamųjų dalių – holograma savyje talpina visumą – praktiškai yra nedaloma. Tad suskaidytas objektas yra toks pat, kaip ir prieš tai buvęs, tik mažesnis.

Bomas priėjo išvados, jog subatominės dalelės gali kontaktuoti tarpusavyje, nepaisant „tariamo“ atstumo ne todėl, jog jos siunčia signalus vienos kitoms, bet todėl, kad jų atskyrimas tėra iliuzija. Bomas parodo, jog giliausiame tikrovės lygmenyje tos dalelės nėra individualios, tačiau yra tam tikro „kažko“(something) išraiška.

Akvariumo modelis

Norėdamas įrodyti savo koncepciją, Bomas iliustruoja ją akvariumo pavyzdžiu. Įsivaizduokime akvariumą, kuriame plaukioja žuvis. Tarkime, jog akvariumo mes negalime matyti tiesiogiai, o jį matome per du monitorius, kurie transliuoja video kamerų pateikiamą vaizdą. Viena kamera rodo akvariumo priekį, kita – užpakalinę dalį. Kai stebime du televizoriaus monitorius, galime pamatyti, jog žuvis kiekviename ekrane yra tarsi atskira esybė (juk matome dvi žuvis). Be to, kiekviena kamera žuvį rodo iš kito kampo, todėl vaizdai šiek tiek skiriasi. Jeigu stebėtojas žiūrės į tas “dvi“ žuvis, pastebės, jog tarp jų yra kažkoks ryšys. Kai pirma žuvis apsisuka, kita atlieka šiek tiek kitokį, tačiau sinchronišką „anai“ judesį. Kai viena žuvis atsisuka į priekį, kita – nusisuka. Jeigu stebėtojas nežino situacijos ir eksperimento tvarkos, jam gali pasirodyti, kad žuvys tarpusavyje bendrauja. Tačiau taip juk nėra – filmuojama viena ir ta pati žuvis.

Anot Bomo, kažkas panašaus vyksta ir subatominių dalelių atveju. Egzistuoja tarpusavio ryšys tarp dalelių, greitesnis už šviesos greitį. O tai jau tikrovės paslaptis, kurios mes nežinome. Tokios tikrovės lygmens mes nesuvokiame. Todėl Bomas pasitelkė akvariumo pavyzdį. Pasak mokslininko, objektus mes suvokiame kaip elementarias daleles, kaip atskirus objektus todėl, kad matome tik dalį tikrovės. Iš tiesų dalelės nėra atskiri elementai, o giluminės, pamatinės visumos pasireiškimai. Toji visuma turi holografinį charakterį ir yra nedaloma. Kadangi visi objektai, egzistuojantys fizinėje realybėje, susidaro būtent iš tokių“vienetų“, visata tėra vien projekcija, holograma.


Rita Banienė
Seminaro "Skaidrūs sapnai" lektorė

Parašykite komentarą