Laiko valdymas – sąmonės valdymas

Pirmiausiai turime suprasti, kad laikas egzistuoja tik žmogaus sąmonėje. Gamta ir gyvūnai nejaučia laiko. Pabandykite savo šunį išdresiruoti, kad šis išleistas į lauką palakstyti grižtų lygiai po 20 minučių. Laikas yra mūsų bendras sutarimas padedantis komunikuoti tarpusavyje. Be laiko ir laikrodžių juk papultume į chaosą. Tad tam, kad gyventume tvarkingiau ir produktyviau, visi paklūstame laiko taisyklėms ir jas priimame kaip neginčijamą gyvenimo dalį.

Gamtoje laiko nėra, gamtoje yra gimimas, brendimas, dauginimasis, nykimas ir mirtis. Medis neskaičiuoja kiek jam metų, vilkas negalvoja, jog “aš jau senas”. Kadangi laikas yra išorinis, o mūsų sąmonės produktas, norint sukontroliuoti laiką, turime sukontroliuoti savo sąmonę ir suprasti joje vykstančius procesus. Jei nekontroliuojate savęs – nesukontroliuosite savo laiko. Galima kažkiek rezultatų pasiekti valios pastangomis, bet tai veiks laikinai ir pareikalaus daug energijos.

Žmogaus laikas bėga valdomas autopiloto, emocijų, įpročių, pasąmonės. Taip kaip nevaldomas traukinys ir bandymas keisti savo laiko valdymo įpročius vien intelektu, tai tas pats kas bandyti traukinį sustabdyti plikomis rankomis. Traukinys jus tiesiog nublokš į šoną ir toliau važiuos ten kur jam reikia. Taip ir su mūsų bandymais keisti savo įpročius. Po trumpo pastangų periodo, vėl grįžtame ant senų bėgių. Jei norime to išvengti turime daug giliau domėtis kas įtakoja mūsų kasdieninius sprendimus, o ne vien skaičiuoti ir planuoti laiką buhalteriškai.

Norėdami ugdyti savo produktyvumą turime sąmoningumą ir brandą pakelti į aukštesnį lygį. Vakarietiškos visuomenės požymis yra tas, jog įpratome problemas spręsti per išorinius dalykus. Gal padės geras kalendorius, gal padės kažkoks vienas pratimas, gal padės užrašų knygutė. Daug kartų teko įsitikinti, jog kuo žmogaus psichologinė branda didesnė, tuo lengviau jam sekasi su laiko valdymu. Kuo geriau žmogus save pažįsta, tuo lengviau suvaldo save ir savo laiką.

Tad aš siūlau laiko valdymo mokintis visiškai nestandartiniu keliu: suprasti savo veiksmų, įpročių ir rutinos priežastis, jas palaipsniui keisti. Lavinti emocinį intelektą, nes jis labiau nulemia mūsų dienotvarkę nei IQ – mes visuomet esame linkę rinktis užduotis kurios mums patinka arba užduotis, kurias reikės daryti su žmonėmis, kurie mums patinka. O “patinka” yra ne loginis IQ kriterijus, tai – jūsų EQ (emocinis intelektas), jį lavinant galima suformuoti savijautą, kuomet tiesiog visus darbus daryti – PATINKA. Motyvuojančių ir didelių tikslų kėlimas tikintis, jog apie juos galvojant sužadinta energija nuveiks visus darbus taip pat ganėtinai trumpalaikis sprendimas. Jei norite gyvenime padaryti kažką naujo, vadinasi turite išmesti kažką seno. Kai išsikėlėte sau didelius ir ambicingus tikslus iškart supratote, jog jų pasiekimas pareikalaus papildomo laiko, tačiau išsikėlus tikslus jūsų paroje neatsirado 27 valandos. Vadinasi, kad pasiekti naujus tikslus reikės nebedaryti kažko seno. O viskas ką darėte iki šiol buvo daroma ne vien dėl to, kad reikia, bet ir dėl to, jog iš tos veiklos gaudavote vienokį ar kitokį emocinį pasitenkinimą. Nebedaryti tų veiklų – reiškia prarasti emocinį pasitenkinimą. Jūsų IQ nusprendė, jog savaitiniai pasiplepėjimai su drauge yra nenaudingi, tą laiką geriau skirti naujam tikslui pasiekti, bet jūsų EQ labai greitai pradės ignoruoti reikliojo IQ planus ir t.t. Savo produktyvumą reikia didinti palengva, save stebint ir analizuojant, pataisant ir sau padedant, o ne auklėti ir bausti kariuomenės muštru. Buhalterinis laiko skaičiavimas ir reikalavimas iš savęs kareiviškos drausmės, manau, liks kaip 20 amžiaus saviugdos prisiminimas. Jei ieškote naujesnio požiūrio į laiko valdymą, spauskite šią nuorodą į seminaro aprašymą .

Aivaras Pranarauskas