Kada geriausia daryti sprendimus?

Trumpai noriu papasakoti apie vieną įdomų sąmonės bruožą. Sąmonė gali gyventi 3-juose skirtinguose laikuose: praeityje, dabartyje ir ateityje. Mes mintimis galime nusikelti į praeitį arba į ateitį ir kurti įvairius ateities planus arba būti dabartyje ir užsiimti kažkokia veikla, tarkime, jūs dabar klausote šios audio knygos. Kai paprašau seminaro metu įvertinti, kiek galvose sukasi minčių apie praeitį, dabartį ir ateitį, atsakymas būna gana liūdinantis, nes apie dabartį vidutiniškai sukasi tik 10-20 proc. minčių, na o proporcijos, atitenkačios galvojimui apie praeitį ar ateitį pasiskirsto įvairiai. Tačiau iš viso praeičiai ir ateičiai atitenka apie 80 proc. laiko, t. y.  daugiau nei pusė laiko, žmonės praleidžia galvodami apie tai, kas buvo arba apie tai, kas bus.

Kaip tai susiję su sprendimais? Praeityje jūs sprendimų atlikti jau nebegalite, nes praeitis jau praėjo, ateityje sprendimų daryti taip pat negalite, nes ji dar neatėjo. Ar galite sugrįžti mėnesiui atgal ir atlikti sprendimą? Negalite, galite tik bandyti koreguoti praeityje darytus sprendimus, bet juos koreguojate juk šiandien. Lygiai taip pat negalite persikelti mėnesį į priekį ir ten atlikti sprendimą. Galite tik tą sprendimą kažkiek suplanuoti. Tačiau, kai jį darysite, tai bus jau jūsų dabartis. Tad darome išvadą, jog vienintelis laikas, kuriame jūs galite daryti sprendimus, yra dabartis.
 
Taigi visos jūsų mintys apie praeitį arba ateitį yra savotiškas laiko gaišimas, nes jus blaško ir atitraukia nuo sprendimų darymo. Jūs praleidžiate didžiąją dalį laiko toje zonoje, kurioje negalite daryti sprendimų. Kaip jūs atliksite, tarkime, 10 svarbių sprendimų per dieną, jei jūsų mintys bus nuolat nuklydusios? Kad atliktumėte kažkokį darbą, jūs turite maksimaliai sukaupti savo energiją ir mintis ties juo. Tai, kad apie dalykus galvojate, dar nereiškia jų praktinio įgyvendinimo. Tik realūs veiksmai ir sprendimai keičia jūsų gyvenimą, o ne galvojimas apie gyvenimą. Kuo mažiau galvosite ir kuo daugiau darysite, tuo bus geriau. Galvojimas yra pasyvumo pozicija, ir galvoti apie gyvenimą mes galime šimtą metų be sustojimo. Jūsų teorinis intelektas tuo labai apsidžiaugtų, nes čia yra jo sritis, mąstymas, analizavimas, vertinimas. Tačiau tada visi kiti indai bus tušti, ir jūs nuolatos jausite tam tikrą nepilnavertiškumą ir tai, kad kažko jums trūksta.
 
Tad mintys turi būti kuo labiau koncentruotos. Esamuoju laiku jūs arba esate aktyvus ir darote sprendimus,  t.y. augate aukštyn (pažiūrėkite sprendimų darymo iliustraciją) arba leidžiatės žemyn (esate pasyvus ir gyvenate rutinoje). Jei nedarote sprendimų, anksčiau ar vėliau prasideda psichoregresija, atrofija, pasyvumas. Psichologinė atrofija gali būti naujas ir įdomus terminas: taip, kaip raumenys atrofuojasi negaudami fizinio krūvio, taip gali atrofuotis ir žmogaus psichologija, jei šis gyvena tik rutinoje ir nedaro jokių svarbesnių sprendimų.

Psichologinis augimas yra užtikrinamas, jei darote vis didesnius ir svarbesnius sprendimus. Reikia įsąmoninti, jog nesvarbu, ar su sprendimu jums pasiseks ar nepasiseks, jį darydami, jūs jau gaunate naudą.

Veiksmas yra pati tikriausia varomoji jėga. O žmonės nevalingai daro atvirkščiai, didžiąją laiko dalį praleidžia tuose laikuose, kuriuose jie negali daryti jokių sprendimų ir veiksmų. Tad iki 80 proc. minčių energijos nuklysta ten, kur negalima padaryti jokios įtakos arba tiesiog išgaruoja. O paskui mums belieka stebėtis, kodėl per tiek metų taip nieko ir nenuveikiau. Jūsų mintys yra tam tikro pobūdžio energija. Ten, kur eina jūsų dėmesys, ten eina ir jūsų energija. Prisiminkite šitą dalyką visam gyvenimui. Jei jūsų dėmesį pagavo televizorius, ten nuėjo ir dalis jūsų energijos, jei jūsų dėmesį patraukė kažkoks įvykis, ten taip pat nuėjo dalis jūsų energijos. Taip blaškydami dėmesi mes išblaškome ir visą savo energiją, kurios jau nebelieka svarbiems darbams. Jei reikėtų pasakyti, kokį įprotį būtų vertingiausia išsiugdyti, tai būtų gebėjimas kontroliuoti savo dėmesį. Vien tik šio paprasto dalyko užtenka, kad nuveiktumėte bet kokius darbus.

Apie ateitį reikia galvoti, bet tikrai ne pusę savo sąmoningo laiko, manau, kokie 5 proc. būtų kaip tik. Skirkite porą valandų per savaitę savo ateities planų ir tikslų peržiūrai ir to bus visiškai gana. Daugelis žmonių labai mėgsta galvoti apie savo ateities darbus. Jei galvojate apie ateities darbus, ar jie nuo to bus geriau atlikti? Tikrai ne. Darbus galite gerai atlikti tik esamuoju metu ir tik šiandien. Neatidėkite savo gyvenimo rytojui, nes garantuoju, jog rytoj gyvenimą atidėsite poryt dienai.

Praeitį taip pat siūlau pamiršti arba prisiminti tik teigiamus dalykus ir tai, iš ko galima pasimokyti. Jūsų mintys ir dėmesys turėtų būti maksimaliai dabartyje. Pradėkite stebėti, į kurį laiką krypsta jūsų mintys. Tik pradėjus stebėti, bus įmanoma kontroliuoti. Žmogus daug laiko praleidžia svajodamas, įsivaizduodamas, analizuodamas, vis išgyvendamas įvairias emocijas, kurdamas įvairias iliuzijas ir nuomones. Gyventi dabartyje iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai nuobodu, nes dabartis tikrai negali konkuruoti su jūsų svajonėmis ir vizijomis. Tai tas pats, kas juodai baltam dokumentiniam filmui varžytis su 3D „Žvaigždžių karais“. Tačiau kad ir kokia nuobodi dabartis jums atrodytų, tik joje daromi sprendimai. O jie yra pagrindinis dalykas, kuris jums duoda augimą, stiprėjimą ir gyvenimo pokyčius. Jei reguliariai nedaromi svarbūs sprendimai, jūs pradedate jausti iš pradžių nuobodulį, vėliau pasyvumą, nenorą veikti, nuovargį, vis ieškote kokios progos kaip čia dar patingėti, kaip čia dar pailsėti, dar vėliau pradeda kristi jūsų savigarba, kas dar labiau stabdo nuo sprendimų, tada atsiranda dar didesnis pasyvumas, ir užburtas ratas toliau sukasi. Paskui labai sunku tą ratą sustabdyti ir pradėti sukti priešinga linkme.

Mes galime kasdien būti gyvybingi,  veiklūs judesyje ir tam nereikia laukti jokių įvykių ar dirgiklių iš išorės, reikia eiti ir pradėti daryti iš savęs. Pradėti nuo mažų sprendimų iš pradžių būna sudėtinga, bet vėliau viskas juda tik teigiama linkme.