Šviesios mintys padeda pabusti

Charakterio pažinimas. II dalis


Taigi pirmasis spektras yra intelekto spektras. Kairėje pusėje yra teorija, dešinėje yra praktika. Kairėje yra visos žinios, kurias esate sukaupę, o dešinėje pusėje tai kiek taikėte tas žinias praktikoje. Kairėje pusėje yra žinios, kurias į mūsų indą supylė mokykla, universitetas ir visos perskaitytos knygos. Tačiau, išėjus iš universiteto, mes supratome, jog gyvenime yra viskas šiek tiek kitaip ir kuo toliau, tuo labiau tenka atsisveikinti su visomis suformuotomis iliuzijomis. Pamatome, jog visiškai neturime tam tikrų praktinių gyvenimiškų įgūdžių. Atrodo, turime pradėti gyvenimą iš naujo, tai tik parodo, kad jūsų intelektas dabar turi įveikti visiškai kitokio pobūdžio užduotis nei buvo įpratęs. Kuomet pradedame ieškoti darbo, pasirodo darbdaviams nelabai įdomu, kokių mes ten žinių esame sukaupę, jiems įdomu kokią darbinę patirtį mes turime, būtent jie žiūri ir vertina dešinėje pusėje esantį indą. Ir jūs galite būti gabus finansų magistras, tačiau neuždirbsite ne šimto litų, jei nemokėsite tvarkyti paprastos įmonės buhalterijos.

Kairės pusės inde yra teorinė realybė, dešinės pusės inde – gyvenimo realybė. Juk turite draugų, kuriuos galite apibūdinti žodžiu “realistas”. Štai jums ir pirmasis pavyzdys, jog priklausomai nuo indų užpildymo mes priskiriame žmonėms įvairias savybes.

Žinoma, daugeliui žmonių pildyti dešinįjį indą nėra taip smagu, kaip kad buvo smagu kaupti žinias. Daugelis ir toliau maloniai laiką leidžia pasirinkdami akademinį gyvenimo būdą ir gyvendami tarp knygų, arba tampa etatiniais seminarų dalyviais. Jiems patinka siurbte siurbti įvairias žinias, tas žinias dėlioti, lyginti ir analizuoti. Gyvenimiškų užduočių įveikimas reikalauja kitokio intelekto darbo. Intelektas kaip ir tas pats tačiau dešinėje pusėje jis turi veikti visiškai kitokiais principais.

Kodėl teorinę informaciją aš pavadinau taip grubiai iliuzijomis? Todėl, kad mes praktiškai turime galimybę patikrinti tik nedidelę dalį informacijos, kurią gauname. Pagalvokite patys, kokį kiekį informacijos gautos per dieną jūs galite realiai patikrinti. Perskaitote, jog kažkur siaučia uraganas, tačiau ar galite ten nuvykti ir patirti tai pats. Ta žinia nepaliečia jūsų pojūčių, nei klausos, nei lytejimo, nei uoslės, nei skonio. Jūs tą informaciją priimate tik intelektualiai. Šalį sudrebino dar vienas korupcijos skandalas, tačiau ar galite patikrinti, kas, kokį kyši davė. Jums belieka tik pasitikėti informaciją pateikiančių žurnalistų žiniomis.  belieka pasitiketi jų šaltiniu, o kaip ten yra ištikrųjų ko gero žino tik kokie du žmonės ir neaišku, kurio teisybė yra teisingesne.

Įsivaizduokite, kiek laiko užtruktų patikrinti visas žinias, kurias turite? Jei jau mintyse priskaičiavote keliolika metų, vadinasi, teorinis indas pas jus užpildytas gerokai daugiau nei iš tikrųjų reikia.  Kas iš to, jei turite daug žinių, o praktikoje panaudojate tik nedidelę jų dalį.

Kas atsitinka kuomet žymeklis yra gerokai pasislinkęs teorinio indo link? Daugelis žmonių tampa perfekcionistais.  Kraštutinė perfekcionistų atmaina tampa aršiais kitų darbo kritikais, nes jie labai gerai žino, kaip viskas turi būti ir patys nuo to kenčia, nes yra priversti gyventi neideliame pasaulyje. O juk pasaulis nėra idealus. Taigi puikiai teoriškai gerai žinodami kaip viskas turi būti jie norėtų tas žinias realizuoti, tačiau nesugeba, o dėl to kylantis vidinis pyktis nukreipiamas į kažką bandančius daryti žmonės. Tokiems žmonėms labai sunku susirasti partnerį, nes idealių žmonių, dėja, taip pat nėra. Jie idealizuoja meilės istoriją, kurią norėtų patirti. Labai gerai žino, kaip viskas turėtų atrodyti, nes apie tai skaitė knygose, tačiau gyvenime, deja, taip retai atsitinka. Taip pat galima susirgti intelektualiu narsicizmu, jei patyrėte jausmą, kad esate labai protingas ir viską žinote, bei, atrodo, jog galite išspresti visas pasaulio problemas savo protu, tai -pirmas ligos požymis. O tiksliau sakan, tai reiškia, jog teorinį inda užpildėte su kaupu, dabar geriau eikite ir gaukite rezultatus. Nes teoretikas yra tas žmogus, kuris puikiai žino, kur reikia važiuoti, taičiau nemoka vairuoti automobilio. Mes juk nenorime kaip taip nutiktų jums?

Kad esate per daug teorinio spektro pusėje gali išduoti ir tai, kad jus nervina įvairios smulkmenos. Kol jos nervina, tol neišmokste džiaugtis mažais dalykais. Daugelis saviugdos knygu rašo išmokite džiaugtis šia diena. Tačiau kaip džiaugtis šia diena, jei indai neišplauti, dėmė ant suknelės arba neveikia dešinysis automobilio posūkis? Ko gero ne kartą pastebėjote, jog žmonės į tą patį dirgiklį sureaguoja nevienodai. Daug gyvenimiškosios patirties turinčiam žmogui nėra didelio skirtumo su kuo valgyti kepsnį ar su šaukstu, ar su šakute, ką paduosite, tas bus gerai. Tuo tarpu į teorinį indą orientuoti  žmonės mėgsta gyventi pagal taisykles, jie geriau liks alkani, tačiau kepsnį valgys pagal etiketo reikalavimus. Gal šiek tiek pagražinu, tačiau noriu, kad pajustumėte, kad tai du visiškai skirtingi poliai. Viename: griežtas taisyklių laikymasis, kitame laisvumas ir lankstumas. Būtent gyvenimiška patirtis išmokina žmones būti lanksčiais. Lankstumas – prisitaikymas prie konkrečios situacijos. Žiūrint filmus, galite dažnai matyti vienus herojus, kurie geriau miršta už savo įsitikinimus nei juos pakeičia, o kiti lanksčiai prisitaiko. Šiuos herojus vertinsite pagal tai į kurią pusę nukrypęs jūsų pačių žymeklis. Visiškas lankstumas ir prisitaikymas iš pirmo žvilgsnio paverčia žmogų visišku bestuburiu ir neturinčiu jokių principu. Lygiai taip pat kaip beatodairiškas taisyklių laikymasis nėra tikslingas, nes galiu užduoti klausimą ar tos taisyklės tikrai yra teisingos ir ar jos nepasikeis po kažkiek metų. Idealus variantas, kuomet žmogus atranda pusiausvyrą tarp abiejų kraštutinumų, tačiau tam, kad jis rastų teisingą pusiausvyrą jis turi būti gerai patyręs abiejų kraštutinumų pasėkmes. Nes jei nepabuvai abiejuose spektro galuose kaip rasi viduri?

Dabartinė švietimo sistema, kur teorinės žinios mažai derinamos su praktika pripratina mūsų mąstymą prie tam tikro šabloniškumo ir tikėjimo, jog žinojimas viską išspręs. Susidūrę su bet kokia bėda puolame skaityti. Tai nėra blogai, skaityti ir žinoti reikia. Tačiau pagrindinis klausimas yra, ką jūs su tuo darote po to. Skaitymas ir studijavimas atima laiko ir dalį jūsų energijos. Kartais juk taip būna, jog tol kol viską perskaitote,  kitas žmogus toje sferoje jau bus nemažai nuveikęs visiškai be jokių žinių. Jam gal pavyko ne iš pirmo karto, tačiau jis pabandė antrą, trečią kartą ir anksčiau ar veliau jam gavosi. Tuo tarpu į teoriją linkęs žmogus paskaito, pabando, jam nesigauna, tada ką jis daro? Eina vėl paskaityti. Paskaito dar daugiau, dar kartą pabando, dar kart nesigauna ir ką jis sako, per prasta medžiaga arba niekam tikęs autorius. Vietoje to, kad bandytų, tol kol pavyks.

Kaip tai susiję su jūsų charakteriu? Tai kaip lakmusas parodo jūsų atkaklumo kiekį, o atkaklumas yra viena vertingiausių charakterio savybių. Jei jūs metate kažkokį darbą vos tik pabandęs ir vėl grįžtate skaityti – tai yra tam tikras elgesio šablonas. Šį sabloną reikia keisti ir tam, kad jį pakeistumėte, turite aiškiai suvokti abiejų indų paskirtį ir gyvenimiškosios patirties indo pildymo naudą. Nes kitaip jums nebus jokios motyvacijos ugdyti savo atkalumą.

Mes visi turime rasti balansą ir nebijoti pažiūrėti realiam gyvenimui į akis. Kuo dešinysis indas yra pranašesnis? Jame sukauptos žinios gali būti pritaikytos daug universaliau. Jūsų patirtis, vadovaujant skautų draugovei, beveik atitiks patirtį reikalingą vadovaujant tokio pat dydžio įmonei. Jei būsite perkandęs visus žmogiškųjų santykių niuansus gal teks dar šiek tiek pasitobulinti ir pasigilinti į tos įmonės specifiką, tačiau iš esmės, jei buvote geras vadovas skautams, didelė tikimybė, jog būsite geras vadovas įmonėje.

Teorinės žinios nėra tokios universalios, visu pirma, jog jas mes labai greitai pamirštame. Ir prisimename tik nedidelę dalį, to ką perskaiteme.  Geriausiai prisiminsime tai, ką patys išbandėme, tačiau tai, kas mūsų išbandyta – tai jau yra dešinysis indas. Todėl darau išvadą, kad daug vertingiau gyvenime pildyti gyvenimiškosios patirties indą. Viską išbandyti ir daryti pačiam. Pamiršti filosofavima ir nesibaigianti knygų skaitymą, nes tam skirtą laiką galima panaudoti daug efektyviau. Žinoma, daugelis vengia tai daryti, nes gyvenimišką patirtį kaupti yra daug sunkiau ir reikalauja daug daugiau pastangų ir energijos. Kaip jau minėjau, pildant dešiniji indą, intelektas turi pradėti veikti kiek kitaip. Kiek kitaip pajusite kuomet pradėsite tai daryti intensyviai. Žinau, jog šių indų egzistavimą jaučiate intuityviai, tačiau galbūt nesusiejote jų tiesiogiai ir nenustatėte santykio tarp jų. Taigi pagalvokite kur yra jūsų žymeklis? Kiek yra užpildytas kairysis ir kiek dešinysis indas. Kaip jūs leidžiate savo dieną? Ar tai nėra dar viena veiksmų atidėliojimo diena. Juk mes taip mėgstam atidėlioti savo gyvenimą ir apie jį skaityti, o ne jame dalyvauti. Ar nėra taip, jog sakote sau na dar viena knyga ir jau viskas, viską žinosiu šia tema. Tačiau pabaigę nagrinėti vieną temą, labai greitai randate naują, dar įdomesnę ir pradedate gilintis į ją. Žmonės su pagarba pradeda žiūrėti į daug žinančius ir daug skaitančius, tačiau paanalizuokite tokią situaciją. Pagalvokite apie žmogų turintį 10 kartų mažiau žinių nei jūs. Ar jo gyvenimas labai skiriasi nuo jūsų gyvenimo? Ar bus skirtumas 10 kartų? Lygiai taip pat galite prisiminti savo kelis pažįstamus, vienas be atvangos ryja knygas ir mokosi, kitas knygas naudoja tik interjero dekoracijai. Ar skiriasi jų gyvenimai? Jei taip, kiek kartų, kieno naudai? Atsakymai jus nustebins.

Skaityti toliau…

Aivaras Pranarauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comment validation by @