Sėkmei ribų nėra

Kiek kartų išgirdę kalbant apie mus netiesą puolėme gintis ir įrodinėti, jog skleidžiama žinia yra neteisinga? Tikriausiai ne vienas prisimename tokią savo gyvenimo situaciją, ypač iš vaikystės ar paauglystės. Psichologas Aivaras Pranarauskas, bendradarbiaudamas Šiaulių regiono mokyklose vykdomame projekte „Saugios mokyklos kūrimas per aktyvaus pilietiškumo skatinimą ir mokyklos bendruomenės įgalinimą“ pataria, kaip reikėtų elgtis atsidūrus apkalbų taikinyje.

Kuomet kažkas pradeda skleisti apkalbas, prasideda žaidimas, kurio tikslas – priversti auką gintis. Į šį žaidimą labai lengva įsivelti, nes gynyba  „įsijungia“ automatiškai, atsiranda noras laimėti žodžių mūšį. Bet vos tik mūšis dėl melagingų apkalbų prasideda, tas, kuris ginasi, automatiškai tampa pralaimėtoju, nes atsiduria teisiamojo pozicijoje. Be to, daugiau besiginantis žmogus tarsi atrodo kaltesnis.

Tipinis dialogas tarp Roberto ir Silvijos puikiai pailiustruoja, kaip ši situacija atrodo praktiškai:

Robertas: Aš girdėjau, kad tavo mama miega konteineryje.
Silvija: Tai netiesa!
Robertas: Bet taip visi sako.
Silvija: Jie meluoja. Pasakyk, kas taip sako.
Robertas: Visi.
Silvija: Aš noriu žinoti, kas tai pasakė pirmasis.
Robertas: Aš nežinau, kas pirmas tai pasakė, bet visi žino, jog tai tiesa.
Silvija: Tai netiesa ir geriau taip nesakyk.
Robertas: Aš nesakau, kad tavo mama miega konteineryje, bet visi kiti taip sako.
Silvija: Aš nudėsiu tą, kuris paskleidė šitą melą.
Robertas: Bet tai tiesa, ar ne?
Silvija: Tai melas. Visiškas melas.
Robertas: Bet aš manau, kad tiesa, jei visi taip kalba, tai turėtų būti tiesa.
Silvija: Tai – melas.

Toks pokalbis gali tęstis be galo. Panagrinėkime, kas vyksta iš tikrųjų? Silvija išgirsta apkalbas ir pradeda ginti save ir savo mamą, tačiau jai nepavyksta įtikinti Roberto, jog tai netiesa, jis nepatiki ir nesiliauja skleisti apkalbų. Robertas vis kartoja melagingą informaciją ir mėgaujasi tuo, kad Silvija yra nusiminusi. Iš tiesų Robertas netiki apkalbomis, žino, kad Silvijos mama konteineryje nemiega, tačiau mėgaujasi erzindamas mergaitę. Silvijai atrodo, jog ji turi žūt būt ginti savo šeimą nuo tokio melo, tačiau kai ji tai pradeda daryti, automatiškai tampa pralaimėtoja. Tai tarsi situacija teisme, kai stipresnėje pozicijoje yra kaltintojas, kuris dominuoja viso proceso metu. Kaltinamasis, net jei jis ir nekaltas, patiria gėdą bei pažeminimą.

Taigi, ką reikėtų daryti, jei kas nors pradeda skleisti apkalbas? Pirmiausia  – nepradėti gintis, o pakeisti poziciją ir priversti gintis apkalbų skleidėją. Kaip tai padaryti? Geriausiai tinka klausimas  „ar tu tuo tiki?“. Štai kaip tai atrodo praktiškai:

Robertas: Girdėjau, jog tavo mama miega konteineryje.
Silvija: Ar tu tuo tiki?
Robertas: Ne.
Silvija: Gerai.

Pokalbis pasibaigia, nes Robertas neturi ką daugiau pasakyti. Jei Robertas pateiktų teigiamą atsakymą, pokalbis atrodytų taip:

Robertas: Girdėjau, jog tavo mama miega konteineryje.
Silvija: Ar tu tuo tiki?
Robertas: Taip.
Silvija: Tuomet gali tikėti, jei tau tai patinka.

Šiuo atveju Roberto sumanymas pasityčioti iš Silvijos nepavyksta, nes iš mergaitės jis sulaukia abejingumo. Tai yra teisinga reakcija, kai nepuolama savęs ginti, o priverčiamas gintis apkalbų skleidėjas. Klausiant  „ar tu tuo tiki?“ iš tiesų tarsi klausiama  „ar tu iš tiesų toks kvailas, kad tuo galėtum patikėti?” Šis klausimas apkalbų skleidėją pastato į nepatogią padėtį ir priverčia išsižadėti savo žodžių.

Šioje situacijoje galima tik viena išimtis, kai apie apkalbas klausiantys žmonės ne tyčiojasi, o tikrai nuoširdžiai rūpinasi, tačiau tuo atveju taip pat neverta leistis į ilgas diskusijas ir aiškinimus, o tik patikslinti faktą, apie kurį kalbama.

Dar neaptarėme situacijos, ką daryti, jei apkalbos yra nemaloni tiesa. Kadangi apkalbų ir erzinimosi tikslas yra kitą paversti pralaimėtoju, norint, kad tema toliau nebūtų gvildenama, reikėtų ramiai paklausti  „ar tu tuo tiki?“. Kuo labiau reaguojama emociškai, tuo labiau kitiems nelieka abejonių, kad viskas, kas yra sakoma – grynų gryniausia tiesa. Neverta eikvoti jėgų aiškinantis, kas tas apkalbas paskleidė, tereikia pademonstruoti, jog apkalbos jums nerūpi. Apkalbėtojų neįmanoma pakeisti, kad ir kokios milžiniškos pastangos būtų dedamos.

Aivaras Pranarauskas
(ištrauka iš mokymų apie patyčių prevenciją)

Klaida 404

Atsiprašome, tokio turinio nėra.