Šviesios mintys padeda pabusti

Turtingi tie, kurie moka organizuoti

Šiandien apie vieną pagrindinių pinigų uždirbimo taisyklių. Turtingi yra tie, kurie moka gerai organizuoti. Jei jums atrodo didelė fantastika sukurti verslą generuojantį 1 milijono litų per metus apyvartą, pasiūlysiu kitą idėją, kuri tikrai neatrodys tokia tolima ir fantastiška. Suburkite bendruomenę, kurios nariai perka ir parduoda savo paslaugas vieni kitiems.

Užtenka, kad bendruomenę sudarytų 20 šeimų. Tarkime, jog vidutinės šeimos metinės išlaidos yra apie 50 000 lt. Vadinasi 20 šeimų išleidžia apie 1 milijoną per metus. 20 šeimų susivienijusios ir pirkdamos paslaugas vienos iš kitų gali sukurti mini ekonominę  sistemą, išmokti daugybės dalykų, bei perkant kitur gauti daug nuolaidų. Viskas ko reikia – efektyvi komunikacija. Šiandien kaip niekada pilna tam skirtų įrankių, galite naudoti socialinius tinklus, forumus, projektų valdymo sistemas ir t.t.

Taigi, suburiame 20 šeimų ir turime 1 milijono litų per metus apyvartą. Tikslas – pasistengti, kad kuo daugiau pinigų liktų bendruomenėje. Idealu jei šeimos gyventų arti viena kitos. Daugybę paslaugų ir prekių, kurias mes kasdien perkame nėra sudėtingos ar reikalaujančios labai didelių įgūdžių. Tai reiškia, jog vietoje to, jog perkame paslaugas iš kitų žmonių, bendruomenės nariai įgytų daugiau įgūdžių ir tas paslaugas galėtų teikti vieni kitiems. Paprastas pavyzdys, 20 šeimų turėsime apie 30 vyriškosios giminės atstovų (šeima tai netik mama, tėtis ir du vaikai, gali būti senelių ar kitų giminių). Visi jie kas mėnesis du lankosi kirpykloje ir sumoka 20-30 litų ar daugiau. Nesu didelis šios srities specialistas, bet kiek teko pastebėti kirpėjų kursų reklamų, manyčiau, jog užtenka 3 mėnesių kursų, kad išmokti 5 bazinius vyriškus kirpimus. Taigi, vienas bendruomenės narys pabaigia kursus ir kerpa bendruomenės vyrus, per metus uždirba nuo 4000 iki 8000 litų. Ir tai yra papildomos, o kas svarbiausia stabilios metai iš metų pajamos tam bendruomenės nariui. Jei jis turi noro tobulėti ir pamažu išmoksta moteriškus kirpimus, plaukų dažymus ir pradeda aptarnauti 30 bendruomenės moteriškos lyties atstovių, tada jo pajamos garantuotai padidėja dar 8000-16000 litų. Nesu didelis šios srities ekspertas (pažvelkite į nuotrauka ir suprasite kodėl) tačiau kiek pamenu, moteriški plaukų tvarkymai kainuoja dvigubai brangiau. Taigi minimum 12000, o maksimum 24000 litų papildomų pajamų vienam bendruomenės nariui per metus. Akcentuoju, jog tai papildomos pajamos, dėl kurių nereikia atsisakyti pagrindinio darbo, galima dirbti vakare, savaitgaliais ar kaip sugalvosite.

Tas pats galioja ir kitoms profesijoms. Bendruomenėje užtenka vieno automobilių meistro megėjo, kuris prižiūrėtų automobilius. Užtenka, kad jis užsiimtų paprastais darbais ir turėtų šiek tiek įrangos. Permontuotų padangas, pakeistų tepalus, dirželius, kažką suvirintų, pakeistų lemputes ar patvarkytų smulkesnius elektroninius gedimus, „pašpakliuotų“ kėbulo rūdis ir pan. Užtenka šių smulkių darbelių ir papildomos metinės meistro pajamos tikrai nenusileistų kirpėjo pajamoms. Esu paskaičiavęs, jog metinė automobilio eksploatacija (serviso darbai be detalių) kainuoja apie 2000-5000 litų per metus. Tad jei pusę tų darbų atliktų bendruomenės meistras, jis uždirbtų papildomai mažiausiai 20000 litų per metus. O jei meistras būtų nagingas ir gebėtų susidoroti ir su stambesniais darbais, manau, jo pajamos galėtų būti ir 2 kartus didesnės. Žinoma, meistras visų darbų neatliks, tad kartais bendruomenės nariams teks apsilankyti ir servisuose, detalių meistras taip pat nepagamins, bet tie kas domisi žino, jog tos pačios detalės kaina gali skirtis du kartus ir yra svarbu žinoti kur pirkti. Tarkime, jog meistras žino, kur pirkti pigiau, perka dažnai gaudamas papildomą nuolaidą, taip sutaupydamas visiems nemažai pinigų.

Manau, jog privaloma, jog tokioje bendruomenėje būtų bent viena ar dvi ūkininkų šeimos. Šios žinodamos, jog turi garantuotus savo prekių pirkėjus, drąsiai augintų daugiau kiaulių, vištų, ančių, daržovių ir t.t. Trijų karvių pilnai užtenka pieno produktais aprūpinti visas 20 šeimų. Teko girdėti apie nemokamus kursus ūkininkams, kaip patiems gaminti visus pieno produktus. Tad varškę, kefyrą, jogurtą, sviestą, grietinę, sūrį, saldžius sūrelius ir t.t. būtų galima pirkti ne parduotuvėje, o iš bendruomenės ūkininko. Vidutiniškai per metus šeima maistui išleidžia nuo 7000 iki 15000 litų ar net daugiau. Kitą kartą grįždami iš parduotuvės atidžiai peržvelkite savo pirkinių maišelį ir pagalvokite kokią dalį tų produktų ir prekių galima užsiauginti ir pasiruošti ūkyje. Aš suprantu, jog bananų ar kavos pupelių neauginsime, jas visvien teks pirkti parduotuvėje, bet pusę prekių tikrai gali pagaminti darbštūs ir mąstantys ūkininkai. Manau, kad bendruomenės ūkininkai galėtų atsiriekti didžiausią dalį ir tiekdami 20 šeimų maistą gautų minimum 100 000 litų per metus. Apie ekologiją, maisto kokybę ir kitas papildomas naudas net nerašau. Verta paminėti tai, jog ūkininkų šeima galėtų drąsiai įdarbinti pora bendruomenės narių.

Bendruomenėje tikrai bus ikimokyklinio amžiaus vaikų, tad atsiras darbo ir auklei. Auklė esanti bendruomenėje garantuotai gali uždirbti 12 000 litų per metus. Gal bendruomenėje yra konditerijos megėjais, kuris aprūpintų kitus tortais ir pyragais. Visi mes einame į gimtadienius, jubiliejus, vestuves ir t.t. Perkame tortus parduotuvėje, kai galbūt bendruomenės konditeris galėtų uždirbti sau papildomus 2000-3000 litų per metus. Nepamirškite, jog kiaušiniai, miltai, sviestas, grietinė yra iš ūkininko, tad ir torto savikaina bus ženkliai mažesnė. Einant į svečius mes perkame atvirutes. Paskutinį kartą buvau lengvai šokiruotas, kuomet už atvirutę (neva rankų darbo) prekybos centre sumokėjau 7 litus, tad jei kažkurios šeimos dukra besidominti daile ir rankdarbiais imtusi gaminti atvirutes ir įvairias smulkias dovanas, žaislus, tikrai galėtų uždirbti pakankamai savo smulkioms išlaidoms. Vaikai bendruomenėje taip pat turėtų užsiėmimų. Vyresnieji gali padėti remontuoti dviračius, prižiūrėti kompiuterius, tvarkyti programinę įrangą ir spręsti visus kompiuterių gedimus. Vienas IT megėjas tikrai atsiras ir patardamas, bei konsultuodamas bendruomenės narius, teikdamas jiems spausdinimo, skanavimo ir kitas kompiuterijos paslaugas sutaupys visiems bendroje sumoje ne vieną tūkstantį litų ir užsidirbs pats sau, kad ir smulkioms išlaidoms. Daugelis ko gero esate sumokėję ne vieną šimtą litų už uždžiuvusias rašalo kasečių pakeitimą, nes spausdinote tik kartą per mėnesį.

Filmavimo, fotografavimo paslaugos. Manau, 1000 lt papildomų pajamų iš bendruomenės garantuoti. Siuvėja taip pat galėtų uždirbti apie 1000-2000 lt, atlikdama įvairius darbelius. Tikėkimės, jog bent viena šeima turės dalį miško ir bent viena šeima turės malkomis šildomą būstą. Kam pirkti malkas, kuomet galima prisirinkti ir prisipjauti sausuolių. Kiekvieną dieną praeinu pro miškelį, kuriame pilna privirtusių ir tebevirstančių sausuolių, porą tūkstančių litų tiesiog mėtosi po kojomis ir puva.

Yra daugybė kitų smulkesnių veiklų:  vertimas, teisinės paslaugos, pedikiūras, manikiūras, valgio gaminimas, masažas, sportinės veiklos organizavimas ir t.t. Esmė yra ta, jog absoliuti dauguma paminėtų veiklų nereikalauja aukštojo mokslo diplomo ir daugybės metų praktikos, tai yra tai, ką žmonės ir taip veikia, kažkiek išmano, domisi, gal kažkiek reiktų pagilinti žinias. Tačiau jei bendruomenė stengiasi kuo daugiau paslaugų teikti ir pirkti savo viduje, tai padeda kiekvienai šeimai sutaupyti didžiulius pinigus, tuo pačiu žmonės yra suinteresuoti tobulėti, mokytis ir daugiau dirbti, nes jie žino, jog jų paslaugos bus reikalingos.

Papildomai sutaupyti ar uždirbti pora tūkstančių per mėnesį nėra sudėtinga, viskas ko reikia tai – komunikacija. Tačiau komunikacija tarp žmonių jau nėra toks nesudėtingas dalykas, nes prasideda veikti visi psichologiniai veiksniai, todėl visuomet rašau, jog norint uždirbti pinigus, reikia pažinti šiuos veiksnius. Nemokėdami komunikuoti mes priėjome prie tokio absurdo, jog perkame lenkiškus obuolius ir ispaniškus pomidorus. Lietuviai emigruoja auginti ir skinti pomidorus, tam, kad ispanai galėtų tuos pomidorus importuoti į mūsų prekybos centrus. Žinoma, iš to daugiausiai uždirba ispanai, o lietuvis džiaugiasi gaudamas tūkstantį eurų.

Kodėl vietoje to, jog uždirbtume pinigus patys, mes juos atiduodame lenkams ir ispanams. Šeima turi sodą arba kaimą. Ten užaugintų obuolių užtenka šeimos poreikiams, dar šiek tiek išdaliname draugams ir pažįstamiems. Mes net negalvojame, jog iš to galėtume uždirbti, todėl visiškai nesidomime obuolių veislėmis, kurios ilgai laikosi, obuolių sandeliavimu, sulčių spaudimu ir pan. Tačiau kiekviename sode ar kaime būtų galima pasodinti dvigubai – trigubai daugiau obelų ir obuoliais aprūpinti 2-3 bendruomenės šeimas, žinoma, tai duotų ir papildomų pajamų. Tačiau mums trūksta noro, žinių, šiek tiek platesnio mąstymo ir svarbiausia efektyvaus tarpusavio bendravimo ( apie vidinių resursų ugdymą skaityti ankstesnius straipsnius „Daiktų ir minčių vertė“, „Stiprios mintys virsta pinigais“). Dėl to tos 2-3 šeimos, kurios neturi sodo ar kaimo perka lenkiškus obuolius prekybos centre. Mes norime tapti aukštų inovacijų ir technologijų šalimi, kai net obuolių nesugebame užsiauginti patys. Ši „obuolių problema“ galioja daugybei kitų prekių ir paslaugų.

Mes pykstame ant prekybos centrų ar pieno pramonės monopolijų už tai, kad šios diktuoja kainas ir tuo pačiu žiūrime į dangų klausdami kaip uždirbti daugiau. Labai paprastai, darykite tai, ką daro turtingiausi. Prekybos centrai jokio produkto nesukuria, jie tik organizuoja ir iš to uždirba šimtus milijonų litų. Jie tik suveda prekių gamintojus su pirkėjais, tačiau komunikuoti žmonės gali ir patys. Jei organizavimas yra toks pelningas užsiėmimas, tai tuo ir užsiimkime. Taip pat reikia nepamiršti, jog dar 15 metų atgal nebuvo efektyvių komunikacijos įrankių, todėl mini-ekonominės bendruomenės idėjos įgyvendinimas būtų buvęs sudėtingesnis ir lėtesnis procesas.

Jei efektyviai komunikuotume tarpusavyje, pusė šeimos išlaidų apie 20 000 litų galėtų likti šeimai dalyvaujančioje mini ekonominėje bendruomenėje, o ne iškeliautų nežinia kur, nežinia kam. Jūs pasakysite, jog trūks prekių ir paslaugų įvairovės, tačiau, manau, jog šį trūkumą pilnai atpirktų vienybės ir pilietiškumo jausmas. Žinojimas, jog esi reikalingas, jog visos šeimos yra viena komanda ir t.t. Aš parašiau tik kelias idėjas, manau, pačiai koncepcijai vystantis, tų idėjų atsirastų daug daugiau. Jei šeimos sugalvotų kaip išsispręsti būsto klausimus, manau, kad kiekviena šeima galėtų sutaupyti dar po 25 procentus savo išlaidų ir t.t. Mokinkitės organizuoti, taip pat padėkite tiems, kurie organizuoja, bei aktyviai dalyvaukite. Viena pagrindinių pinigų uždirbimo taisyklių – turtingi yra tie, kurie moka gerai organizuoti.

Aivaras Pranarauskas
pagal seminaro „Pinigų dirbtuvės“ medžiagą

p.s. užbėgdamas komentarams už akių, noriu pabrėžti, jog pateikiu koncepciją, ir koncepcijos detalės, skaičiavimai yra preliminarūs. Tikiu, kad daugeliui kils noras paskaičiuoti savaip. Skaičiavimus galiu argumentuoti, bet tada straipsnis išsitęstų iki begalybės, geriau papildykime koncepciją naujomis idėjomis, o ne tuo, kokios kirpyklos kainos jūsų mieste.

Parašykite komentarą