Šviesios mintys padeda pabusti

Pinigų kompasas

Ar nenorėtumėte turėti kompaso, rodančio, kur yra pinigai. Kompaso, kuris parodytų –  kokį darbą reikia daryti, kokias prekes pardavinėti, kokį verslą daryti, kad uždirbtumėte tiek, kiek norite uždirbti. Kol nėra kompaso ir krypties žmogus laukia starto, kurį išgirdęs galėtų pradėti bėgti nurodyta kryptimi lobio link. O kol starto nėra, tol žmogus stoviniuoja, nervinasi, daro apšilimą, vis laukia ir laukia. Mes jaučiamės energingi, motyvuoti, norime uždirbti daugiau, tačiau kol nėra nei starto, nei krypties stovime vietoje ir nežinome ką daryti. Noras didžiulis, tačiau jam sunku virsti veiksmais. Taigi, pirmasis žingsnis norint uždirbti pinigų – krypties nustatymas.

Yra dvi grupės žmonių, vieni pakankamai aiškiai žino, kas jiems patinka, ką jie gerai moka daryti, turi pinigų uždirbimo patirties ir iš to ką jau daro norėtų uždirbti daugiau. Taip pat, jie turi naujų idėjų, kurias norėtų išbandyti, įsivaizduoja kaip tai padaryti, jiems reikia tik daugiau laiko, daugiau pardavimų įgūdžių, geresnio marketingo, geresnio verslo administravimo įgūdžių. Jie turi kryptį, kuria juda ir net jei kažkur kitur būtų geresnis atlygis galbūt laikinai ir sutiktų pakeisti kryptį, tačiau žino, jog anksčiau ar vėliau vidinis balsas kvies  sugrįžti ir daryti tai ką darė toliau. Vieną kartą pajutus, jog dirbi tai ką reikia dirbti, visuomet prie to darbo traukia sugrįžti. Galite gyvenimo aplinkybėms susiklosčius dirbti kitus darbus, tačiau visuomet jausite ilgesį.  Šie žmonės seka vidiniu kompasu, kurią kryptį jis rodo, ta jie ir eina, ir tai kaip sėkmės receptą siūlo kitiems.  Daugelis populiariosios psichologijos knygų akcentuoja šį vidinį kelią, teigia, jog reikia klausyti širdies balso, intuicijos,  reikia atrasti kryptį savo viduje. Šie žmonės jaučia malonumą, nes pažino save, savo giliausius kampelius ir darė tai ko patys norėjo.

Šių poreikių patenkinimas svarbesnis intravertams ir jautrios sielos žmonėms. Jei jie negali nusistatyti gyvenimo krypties labai dėl to išgyvena, blaškosi, negali susikaupti jokiam kitam darbui, vis jaučia kažkokią vidinę tuštumą, krypties neturėjimas sekina jų energiją, nes jie praleidžia daug laiko apie tai galvodami ir to laiko negali skirti pridėtinės vertės kūrimui, taip pat kryptis suteikia energijos, o kuomet krypties nėra, nėra ir energijos kitiems darbams.

Antra grupė žmonių, neturi aiškios krypties, bet tai jiems netrukdo dirbti ir uždirbti. Jie yra pozityvūs, bendraujantys. Dažnai matome, kaip abiturientai, ką tik išlaikę visus egzaminus dešimtukais, nežino kokias studijas pasirinkti. Tačiau jie pilni noro veikti, jiems viskas yra įdomu, jei galėtų – studijuotų viską iškart. Kai tokių žmonių paklausi, kokį darbą jie norėtų dirbti, išgirsti: „nesvarbu, svarbu, kad tik gerai mokėtų ir būtų įdomu“. Jie ieško juos tenkinančio atlyginimo ir jei tą atlyginimą randa, tuomet ir dirba. Jų kryptis labiau orientuota ne į kokį darbą dirbti, bet kokią gyvenimo kokybę ir būdą nori susikurti. Jei uždirbami pinigai ir darbo suteikiamas statusas padeda tą gyvenimo kokybę susikurti, dėl paties darbo pobūdžio jie nesuka sau galvos. Kuria kryptimi darbas juos nuneš taip bus gerai, svarbu, kad būtų pinigų. Skirtumas tarp šių dviejų grupių žmonių yra tas, jog pirmieji vadovaujasi vidiniu kompasu, antrieji –  išoriniu, kuris rodo tendencijas, madas, atsirandančias naujas verslo nišas, kintančius žmonių poreikius, naudojasi jų kelyje pasitaikiusiomis galimybėmis.

Pavyzdžiui, studentas mėgstantis tiksliuosius mokslus, mato, jog Lietuvoje yra pakankamai stiprus transporto sektorius, tad jis renkasi darbą logistikos srityje, nes pastebi, jog ten yra poreikis specialistams, arba supranta, kaip auga IT specialistų poreikis ir renkasi su IT susijusią specialybę, nes žino, jog tai jam garantuos pajamas. Taip pat darbo ar profesijos pasirinkimas dažnai būna nulemtas ne vidinio kompaso, o išorinių aplinkybių, pavyzdžiui kažkas padėjo gauti darbą, tėvai, draugai ar pan. Pasiūlė pabandyti, tuo metu reikėjo pajamų, pradėjo dirbti, kai pradėjo dirbti, pasirodė ne taip jau blogai, taip ir dirba visą gyvenimą. Arba žmogus tiesiog pastebėjo kažkokią nišą verslui. Tas verslas nelabai domino, tačiau žmogus suvokė, jog pasitaikė puiki proga užsidirbti ir ja pasinaudojo. Jokio vidinio kompaso ar širdies balso čia nėra, tiesiog verslas ir tiek. Vadovavimasis išoriniu kompasu taip pat suteikia daug malonumo dėl bendravimo su kitais žmonėmis, o jei tai linksmi, gyvybingi, įdomūs žmonės, nesvarbu kokiu verslu užsiėmi, bus smagu ir sukaupsite daugybę gerų atsiminimų. Taip pat pajamų stabilumas bei dydis, gali būti svarbesni veiksniai nei kažkoks vidinis kompasas, kuris dar neaišku ar teisingai rodo.

Žinoma, gali būti, jog žmogui gyvenusiam pagal išorinį kompasą vieną dieną įsijungia vidinis, rodantis į kitą darbą su 4 kartus mažesniu atlyginimu ir ką tuomet daryti? Paskola paimta, komfortas tapo įprastas, o vidinis kompasas tempte tempia visai į kitą pusę, nors persiplėšk pusiau. Beje, gali būti ir atvirkščiai, mėgstamas darbas garantuoja, jog kasdien gerai praleisite laiką, tačiau ar susitvarkysite kitas gyvenimo sritis taip kaip norite, jokios garantijos nėra.

Pirmieji šokinėja nuo vienos idėjos prie kitos, nuo vieno darbo prie kito ieškodami to vienintelio darbo, antrieji šokinėja ieškodami tos idėjos ar to darbo iš kurio geriausiai uždirbs. Vidinis ir išorinis kompasas tai yra du kraštutinumai. Mes galime turėti ir įvairius tarpinius variantus. Idealu, kai žmogus randa balansą, tarp to ką mėgsta ir tarp to ko reikia visuomenei.

Ko gero daugelį domina tai, kaip pajusti tą vidinį ir išorinį kompasą? Vidinio kompaso rodomą kryptį galima atrasti darant tiesos testus. Viena vertus jie labai paprasti, antra vertus pernelyg subtilūs, jog būtų galima aprašyti, be to reikia šiek tiek praktikos tam, kad pajusti kaip tai veikia. Tiesos testo esmė yra ne racionalaus proto analizė, o kūno reakcijų stebėjimas. Žmogus turi daug daugiau sudedamųjų dalių nei vien tik protas. Visos šios dalys kasdien aktyviai dalyvauja mūsų gyvenime. Tačiau dėl žinių trūkumo jų nepastebime ir neįvertiname. Darant tiesos testą uždavinėjami klausimai pačiam sau ir pagal kūno reakciją stebima, kokius atsakymus duoda vidinis kompasas.

Vidinį kompasą galime vadinti skirtingais vardais: širdies balsas, intuicija, vidinis balsas ir t.t. Jis gali atsakyti tik taip arba ne, vidinis kompasas jūsų nenuves tiesiai į laisvą ir gerai apmokamą darbo vietą, tačiau bent jau pasakys, ką galvoja apie vieną ar kitą darbą ar verslo idėją. Taip pat galima lavinti intuiciją. Yra metodų ir seminarų, kurie suteikia veiksmingus įrankius, kaip tai atlikti. Intuicija padeda nuspėti ir netolimos ateities tendencijas, kas bus madinga ir kas ne, kuri verslo idėja yra labiau perspektyvi. Daugybė sėkmingų verslininkų turi labai stiprią natūralią intuiciją, tačiau jei jos neturite, ją galima lavinti.

Profesiniai testai dažnai yra riboti, nes apima tik intelektą ir jau turimą patirtį t.y. šiandien jie gali parodyti, jog jums idealiausia profesija – inžinierius, po kelerių metų, kai būsite labiau subrendęs ir į to paties testo klausimus atsakysite kitaip ir parodys, jog jums idealiausia profesija – režisierius. Šiek tiek šiuolaikiškesni testai yra naudojami koučinge, nes dažnai turi klausimus apie patiriamas emocijas, darant vieną ar kitą darbą, į testų atlikimą yra įtraukiami jūsų aplinkos žmonės, kurie pateikia vertingų įžvalgų, kurių pats galbūt nematote, taip pat užduodami protingi klausimai, kuriuos atsakinėdamas žmogus pats randa atsakymą, o ne perskaito standartinį jo polinkių apibūdinimą. Šiose srityse viskas greitai keičiasi, todėl norėdami atlikti profesinius bei koučingo testus, pasikonsultuokite su žmonėmis, kurie tam skiria daugiau dėmesio ir seka visas naujienas.

Nesvarbu ar judėsite vedami vidinio ar išorinio kompaso, svarbu, kad judėtumėte. Neleiskite sau tinginiauti vien dėl to, jog dar neradote savo svajonių darbo arba dėl to, jog nežinote, kokia verslo šaka bus pelningiausia po 5 metų. Svarbu kasdien dirbti ir po truputį tobulėti, atsakymai randami tada, kai ateina tam skirtas laikas.

Aivaras Pranarauskas

Parašykite komentarą