Šviesios mintys padeda pabusti

Milijonieriai 20 metų vėliau

Šiandien dauguma mūsų gali leisti sau gyventi taip, kaip prieš 20 metų gyveno milijonieriai. Uždirbti daug pinigų ir gyventi kažkokį kitokį, prabangesnį gyvenimą yra daugelio žmonių gyvenimo svajonė, jie mano, jog pinigai ir prabangūs daiktai jų gyvenime daug ką pakeis. Tačiau vieną dieną vairuodamas 20 metų senumo klasikinį automobilį susimąsčiau. Juk su tokiu pačiu automobiliu, tokios pačios komplektacijos varikliu, salonu, net ir tos pačios kėbulo spalvos prieš 20 metų vežiojo Anglijos karalienę, likusią karališkąją šeimą, premjerą. Šis automobilis kažkada buvo prieinamas tik patiems turtingiausiems, o šiandien už jo vairo sėdžiu aš. Šis automobilis buvo jų turtingo ir kilmingo gyvenimo dalis, tad galbūt turėčiau jame pasijusti kažkaip kitaip, karališkai. Tačiau, kad ir kaip stengiausi tą karališkumą pajusti, nepajutau. Koks skirtumas tarp manęs sėdinčio šiame automobilyje ir karalienės? Ar pinigų kiekis? Skirtumas tas, jog aš turiu tą patį, ką turėjo ji, bet tik 20 metų vėliau…

Apsidairę atidžiau pamatysime, jog begalė prekių ir paslaugų, kurios kažkada buvo prieinamos tik labai turtingiems žmonėms tampa prieinamos vis didesniam žmonių ratui. Prekės ženklai, kuriuos matydavome tik žurnaluose tampa kasdieninio vartojimo. Kvepalais, kuriais kažkada kvėpinosi kino žvaigždės dabar galite kvėpintis kasdien eidami į darbą. Keliaudami po pasaulį aptiksime viešbučių, kurių apartamentuose kažkada buvo apsistoję įžymūs ir turtingi žmonės. Tad galime apsistoti, kur kadaise viešėjo muzikos, politikos ar verslo žvaigždės. Galite miegoti lovoje, kurioje kažkada miegojo J.F. Kennedy ar M. Monroe. Kažkada pipirai, lašiša, ledai, šokoladas, kava buvo tik turtingųjų virtuvėje, šiandien tai – kasdieninis maistas.
 
Svarbiausia gyvenime neskubėti. Jei palauksite, galėsite už minimalius pinigus mėgautis milijonieriaus gyvenimo būdu. Bet daugelis negali neskubėti. Mes dažnai susimokame ne už paslaugą, bet už naujieną. Jei norėsite gyvenime gyventi naujienomis, tuomet reiks plačiai atverti piniginę. Jei norite pačių madingiausių rūbų, už juos teks brangiai susimokėti, tačiau jei turite kantrybės palaukti pusę metų ar metus, tuomet tuos pačius rūbus įsigysite daug pigiau. Rūbai juk tie patys. Vienintelis skirtumas tai – laikas. Galite eiti į kino teatrą ir sumokėti 50 lt arba galite metus palaukti ir tą patį filmą pažiūrėti nemokamai per televizorių. Daugiausiai sumoka patys nekantriausieji, tie, kurie nori visuomet būti pirmi. Jie galbūt irgi galėtų palaukti geresnių kainų, bet tiesiog negali pakęsti minties, jog kažkas kitas bus pirmesnis, turės madingesnių daiktų ir labiau trauks kitų dėmesį. Taigi, kai mes svajojame apie tą kitokį, neva geresnį gyvenimo būdą, mes svajojame apie tai, jog viską galėsime įsigyti pirmi. Būsime išskirtiniai ir dėmesio centre turėdami tai, ko kitiems dar teks gerokai palaukti.

Kaip manote, kam yra reikalinga mada? Ji išduoda daikto amžių. Rūbų, automobilių, namų interjero dizainas keičiasi greitai ir pažiūrėję į daiktą mes galime pasakyti, kada jis buvo pagamintas. Jis gali būti kuo puikiausios būklės, gali būti visiškai nenaudotas, funkcionalumas gali būti kuo puikiausias, bet jei dizainas išduoda amžių, vertė iškart mažėja. Galite įsigyti prabangius odinius 20 metų senumo baldus, kurie bus puikios kokybės ir  galbūt atkeliavo iš kokio turtuolio namų. Tuos baldus kažkada naudojo tie žmonės, kokiais mes dabar norėtumėte būti. Įsivaizduokite, jog įsitaisote prabangiame fotelyje ir kas nuo to keičiasi? Ar tapote milijonieriumi ar pagerėjo jūsų gyvenimo kokybė? Ar to daikto turėjimas keičia  gyvenimą? Tad galbūt gyvenimo nepakeis tie daiktai, kuriuos dabar svajojate turėti. Vertinant daiktų prasme, turtingas žmogus gyvena tokį patį gyvenimą, kokį visi kiti gyvens kažkiek metų vėliau.
 
Tad daugelis šiandien gyvename milijonieriaus gyvenimą… tik vėluojame. Vieni 10, kiti 20, o treti 30 metų. Žmogus diskomfortą jaučia ne dėl to, jog neturi daiktų, bet dėl to, jog negali jų gauti pirmas. Tada įsijungia įvairios emocijos. Populiariausia jų yra gėda. Gėda, kad nesu pirmas. Gėda, kad visi jau turi, o aš neturiu. Gėda, jog atsilieku nuo kitų. Kai suaktyvėja emocijos, jos užspaudžia intelektą ir šis negali pilnai funkcionuoti, tad mūsų pirkimo sprendimai darosi grįsti ne logika, o emocijomis. Tada žmogus neįvertina kiek ir kokių daiktų jam iš tikro reikia. Sprendimai, daromi emocijomis, turi vieną savybę – prarandamas saiko jausmas. Moteriškų serialų herojos prikaupia pilnas spintas batų ir aiškiai duoda suprasti, jog tai dar tik pradžia. Kol vartojimo įpročiuose dominuoja emocijos, tol niekuomet nebus gana, kad ir ką pirktumėte. Po kažkiek laiko taip stipriai norėsis atsikratyti senojo daikto ir įsigyti naują, jog nieko sau negalėsite padaryti.
 
Visi turime tuos pačius daiktus. Kai įsigysite vandens motociklus, katerius ir keturračius, pamatysite, jog laimės tenai nėra nei kvapo. Laimė buvo tame, jog kažkas galėjo įrodyti savo pranašumą įsigydamas tai pirmas, turėdamas tai, ko neturi kiti. Dėl to tie daiktai spinduliavo neapsakomu žavesiu ir daugeliui tapo svajone.

Prisiminkite 1990 ir to meto prabangą. Tai, ko kažkada pavydėjome patiems turtingiausiems, dabar atrodo mažų mažiausiai juokingai. Turkiški megztiniai, importiniai kedai, lentutėmis iškalta virtuvė, importinis televizorius ir automobilis kitoks nei žiguliai buvo to meto prabanga. Greičiausiai, jog po 20 metų tai, ką šiandien mes įsivaizduojame kaip turtingųjų privilegijas, turėsime kiekvienas.  
 
Vartojimo kultūra, tai – lenktynių kultūra. O šių lenktynių prizas – kitų dėmesys. Ir, žinoma, galimybė išvengti gėdos. Vieni susimoka (permoka) už tai, kad būtų pirmi, kiti susimoka už tai, kad nepatirtų gėdos, jog neturi to, ką turi tie pirmieji. Juk visi nori būti pirmi arba bent jau kažkur šalia, net ir tie, kurie labiausiai tai neigia. Tačiau visur pirmas nebūsite, išsirinkite vieną sritį, kurioje esate stipriausias. Žmogus turi švęsti pergales savo gyvenime, nes tam gyvenimas ir duotas, tačiau reikia atskirti, kurios pergalės jums ir kurios ne.

Aivaras Pranarauskas

Parašykite komentarą