Šviesios mintys padeda pabusti

Lietuviški pinigų mitai

Tai nėra bandymas padaryti akademinę analizę ir pateikti ją su skaičiais ir faktais. Tai tiesiog įdomios įžvalgos apie tai, kuo kartais nesusimąstydami tikime, nors, pažiūrėjus atidžiau, tai nebūtinai yra tiesa.

„Pinigai atneša laimę
…“
Tikime iliuzija, jog pinigai padarys mus laiminingus. Paradoksas yra tas, jog didžioji visuomenės dalis tų pinigų per visą gyvenimą taip ir neuždirba, tad neturi galimybės patikrinti, ar pinigai atneša laimę, ar neatneša. Kol nėra galimybės to patikrinti, tol šis tikėjimas stipriai gyvuoja ir nejučiomis persiduoda kitiems žmonėms, kurie aiškiai supranta, jog nesveika, jei pinigai yra pagrindinis gyvenimo tikslas. Taigi visi pasiduoda tikėjimui, jog pinigai atneš laimę, o net jei uždirbai pinigų ir pradedi jausti savo viduje, jog tikrai didelės laimės tame nėra, kažkaip darosi nedrąsu tą faktą  pripažinti ir išduoti tai, kuo tiek metų tikėjai. Taigi taip pat didžioji dalis kolektyviai tiki, jog pinigai susiję su laime. Tebūnie iki tam tikros ribos tikrai taip yra, tačiau vėliau tai visiškai tarpusavyje nesusiję. Piniguose nėra logikos. Jei tapsite 3 kartus turtingesnis, gali būti, kad būsite 3 kartus laimingesnis, bet jei tapsite 10 kartų turtingesnis, tikrai nebūsite 10 kartų laimingesnis, laimė yra būsena, emocija, o emocijos nėra apskaičiuojamos matematiškai. Tai reiškia, jog jei tapsite 10 kartų turtingesnis, gal laimingesnis būsite tik 3 kartus, o gal išvis laimės nepadaugės. Kažin, ar reikia dar kažką įrodinėti, nes visi esate pastebėję, jog turtingi žmonės nebūtinai yra laimingi, o laimingi žmonės nebūtinai yra turtingi.

Pinigai uždirba pinigus…“
Pinigai yra sutartinis vienetas, padedantis mums keistis prekėmis ir paslaugomis. Anksčiau vietoje pinigų žmonės naudojo įvairius kitus daiktus: prieskonius, brangiuosius metalus. Taigi galime sutarti, jog bet kuris daiktas gali būti naudojamas vietoje pinigų. Vadinasi, ir stalas gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė, jei rastume būdą, kaip tai padaryti patogiai. Sakyti, jog pinigai uždirba pinigus, tai tas pats, kas sakyti, kad stalai daro stalus. Palieki stalus angare metams ir po metų randi 5 procentais daugiau stalų. Aš suprantu, jog posakis „pinigai uždirba pinigus“ nukreiptas į akcijas, investavimą, verslą, tačiau ne pinigai uždirba pinigus, o žmogaus žinios, patirtis ir sprendimai. Bankų griūtys ir krizės aiškiai parodė, jog pinigai gali ir neuždirbti pinigų. Jei vis dar tikite, jog pinigai uždirba pinigus, tai vadinasi turėtumėte tikėti ir tuo, jog stalai daro stalus.

Geriau žvirblis saujoje, nei briedis girioje…“
Tai mitas, kuris, taikant pinigams, reikštų, jog atsisakome rizikuoti ir susitaikome su mažesniais, bet užtikrintais rezultatais. Tačiau jei norite uždirbti pinigų, vis vien turėsite rizikuoti, pinigai visuomet susiję su tam tikra rizika. Susitaikymas su esama situacija ir pasitenkinimas mažesniais rezultatais niekur neveda, taigi tikėjimas tokiu posakiu ir jo vartojimas naudos neduoda. Amerikiečiai turi visiškai priešingą posakį: „Is your life an antelope hunt or a chipmunk chase?“ Tai reiškia: „Ar jūsų gyvenimas yra burundukų vaikymasis ar antilopės medžioklė?“ Arba, kitais žodžiais tariant, nustokime vaikytis visokius mažus burundukus ir pradėkime rimtai medžioti antilopes. Taigi kiekviena tauta turi įvairių įsitikinimų, posakių ir mitų apie gyvenimą. Nesvarbu, kurie yra teisingi, o kurie ne, reikia žiūrėti, ar tie mitai dirba mūsų naudai ar ne.

„Laikas yra pinigai
…“
Šįvakar aš turėsiu daug laiko kokias 4 laisvas valandas, bet ar tos valandos virs pinigais? Sėdžiu namuose ant sofos, turiu laiko, o jei laikas – pinigai, tai kodėl nėra pinigų? Sėdžiu, laukiu, kol tie pinigai atsiras, o jie kaip neatsiranda, taip neatsiranda. Kodėl? Nes norint pinigų, reikia daryti ir veiksmą. Šį punktą kažkodėl liaudis nutyli. Patikslinus šią idėją ji skambėtų taip: „Laikas ir veiksmas yra pinigai“. Šitaip jau būtų gerokai tiksliau. Nepamirškite, jog kuo tikslesnė programinė įranga galvoje, tuo geriau mes galime koordinuoti savo veiksmus. O tokie mitai, kaip kokie virusai, įneša tik painiavos.

„Sveikatos už pinigus nenusipirksi…“
Nepamirškite, jog daugybė įsitikinimų apie sveikatą susiformavo mūsų tėvų ir senelių laikais, kai medicina dar nežinojo daugybės svarbių dalykų. Buvo galvojama, jog ligos tiesiog atsiranda ir kad žmogus nėra pajėgus kažką pakeisti. Šiandien be vargo rasite daugybę mokslinių studijų apie tai, jog didžioji dalis ligų yra dėl nepakankamo judėjimo, buvimo gryname ore, neteisingos mitybos ir dienos režimo, dėl streso ir negatyvių minčių. Į ligą žmonės yra įpratę žiūrėti kaip į nelaimingą atsitikimą, nuo kurio negalima apsisaugoti. Jei liga – nelaimingas atsitikimas, vadinasi, sveikata yra sėkmės dalykas, gal pasiseks su sveikata, o gal nepasiseks ir kažkuo susirgsi. Kol vyrauja toks požiūris, jog sveikata yra kaip loterija, žmonės nekeičia savo įpročių. Panaršykite internete ir rasite šimtus straipsnius ir tyrimų rezultatų, jog sveikata – tai ne loterija, o priklauso nuo gyvenimo būdo ir įpročių.

Sveikatos pirkti ir nereikia. Kaip būti sveikesniais žinome visi, apie tai galite rasti daug informacijos. Jei turime žinių, vadinasi, reikia daryti sprendimus ir veiksmus, kad tas žinias pritaikytume praktiškai. Viskas, nieko daugiau. Kai reikia daryti veiksmus, mes susiduriame su disciplinos, atkaklumo trūkumu. Štai šių savybių mums trūksta, o ne sveikatos. Jei būtumėte užsisipyręs ir disciplinuotas, jums sveikai gyventi nebūtų jokių problemų. Žinoma, daug patogiau yra sakyti, jog nieko nepakeisi ir kad sveikata toks turtas, jog net už pinigus nenupirksi. Žinių, kaip būti sveikam, turi praktiškai visi, kiekvienas išvardintų bent 20 patarimų, kaip pagerinti sveikatą,  bet pats tų patarimų nesilaiko ir nedaro veiksmų. Jei laikytųsi, tai jo sveikata būtų 2 ar 3 kartus geresnė. Taigi ne sveikata yra didžiausias turtas šiuo atvejų, o gebėjimas daryti reikalingus sprendimus, disciplina, gebėjimas pakeisti savo įpročius.

Pinigai suteikia laisvės…“
Dažnai girdime sakant: „Pinigai suteikia laisvės“. Pamąstykime kartu, ar tikrai tuose piniguose yra tiek laisvės, kiek mums atrodo. Tarkime, norite nukeliauti į Palangą. Žinoma, kelionei reikia pinigų, jei pinigų neturime, jaučiamės kažkaip suvaržyti. Dėl to suvaržymo pojūčio mes darome skubotą išvadą, jog buvo suvažyta laisvė: „Jei turėčiau pinigų, galėčiau laisvai nukeliauti“. Tačiau jei neturite pinigų kelionei į Palangą, ar kas nors draudžia jums eiti pėščiomis? Žinoma, kelionė pėsčiomis nebus tokia komfortiška ir greita, kaip automobiliu ar autobusu, tačiau ar kas nors apribojo jūsų laisvę nueiti į Palangą, važiuoti autostopu? Pinigai mums suteikia komforto, o ne laisvės. Turėdami pinigų mes tikslą galime pasiekti greičiau ir komfortiškiau.

Kiti sako, jog pinigai suteikia galimybę rinktis, na neturėdami pinigų jūs irgi galite rinktis, ar eiti pėsčiomis, ar važiuoti su dviračiu, ar važiuoti autostopu. Pilna galimybių, tiesa, jos nėra tokios komfortiškos. Mes taip priprantame prie komforto ir kartu prie visų problemų sprendimo pinigais, jog pradedame maišyti elementarias sąvokas.

Reikia labai norėti ir turėsi…“
Kodėl tai mitas? Nes vien noro neužtenka. Kaip ir prie mito „Laikas – pinigai“ mes papildėme, jog reikalingas veiksmas, taip ir čia reikia papildymo su kuriuo skambėtų taip: „Reikia labai norėti, daryti sprendimus ir turėsi“. Taigi tarp „reikia labai norėti“ ir tarp „turėsi“, įterpiame, jog reikia „dirbti, daryti sprendimus“. Aš suprantu, jog darbas gal ir numanomas originalioje formuluotėje, bet daugybė žmonių interpretuoja savaip, mano, jog jei jau jie labai nori, tai ir turės.

Noras yra kryptis, nes aš žinau, jog šito noriu, o to nenoriu. Norai padeda pasirinkti, kuria kryptimi judėti. Tačiau tai, kad norite, dar nereiškia, jog tikite to noro įgyvendinimu. Aš galiu norėti naujo, prabangaus sportinio automobilio, tačiau giliai viduje nelabai tikiu, jog tokį kada nors turėsiu. Taigi šalia noro turi būti giluminis tikėjimas, jog tą norą įgyvendinsite. O pats noras yra viso labo kryptis. Jei noras yra didelis, o tikėjimas, jog realiai tai padarysite, mažas, tai yra didelis prieštaravimas, kuris išbalansuoja ir silpnina vidinį kūną. Yra du keliai: arba stiprinti tikėjimą, arba mažinti norus iki tiek, kad jie abu sutaptų. Jei išsikėlėte labai didelius tikslus, tada juos smulkinkite iki tokių darbų, kurių padarymu jūs jau absoliučiai tikėtumėte, tada tuos darbus ir padarysite. O jei norai bus labai stambūs ir dideli, viskas tvarkoje, jūs juos deklaravote, nusistatėte kryptį, bet jei jūsų pasąmonė netikės, kad realiai tai gali virsti tikrove, tuomet taip ir nepriartėsite prie jų.

Kokia yra žala tokių įsitikinimų ir posakių? Jie įneša sumaištį ir šimtai tokių minčių išderina net elementarias tiesas. Jei sąmonė vienu laipsniu nukrypo nuo teisingo kurso pasirinkusi klaidingą įsitikinimą, tai ilgainiui gali privesti prie visiškai kitokių rezultatų, nei buvo tikėtasi.

Aivaras Pranarauskas
ištraukos iš audioknygos „Stiprios mintys virsta pinigais“

Parašykite komentarą