Šviesios mintys padeda pabusti

Daugiau taupyti ar daugiau uždirbti?

Kasdien mes stengiamės taupyti ir taupymui skiriame daug  dėmesio. Tačiau ar taupymas duoda tiek naudos, kiek mes jos suskaičiuojame? Taupymas gali būti protingas, kai mūsų veiksmai yra apgalvoti ir duoda naudą arba inertiškas, kai taupome veikiami savo emocijų ir įpročių. Būtent mūsų taupymo įpročiams reikėtų daryti dažnesnę reviziją dėl to, jog pasaulis greitai keičiasi, ir tai, kas kažkada buvo nepriteklius, virsta pertekliumi, o tai, kas buvo perteklius, gali virsti nepritekliumi.

Procesai vyksta įvairiais tempais ir abiejomis kryptimis. Prisiminkime telekomunikacijų istoriją. Kai atsirado telefonai, paslauga buvo labai ribota ir prieinama mažam kiekiui žmonių. Vėliau tai tapo prieinama visiems ir pigiai, t.y. nepriteklius virto pertekliumi. Vietiniai skambučiai kainuodavo tiek nedaug, jog buvo galima kalbėti valandų valandas. Vėliau dėl privatizacijos viskas pabrango, perteklius sumažėjo. Atsiranda mobilieji telefonai, istorija kartojasi. Iš pradžių labai brangu, dabar pigu. Tačiau tikrai rasite žmonių, kurie vis dar stengiasi kalbėti kuo trumpiau, kad „sutaupytų“, nes įpročiai nebūtinai pasikeičia pasikeitus išorinėms aplinkybėms.

Žmonių sąmonė labiau yra linkusi pastebėti nepriteklių negu perteklių. Stebėkite žiniasklaidą, jei situacija gerėja ir visuomenė juda link pertekliaus, apie tai neišgirsite jokių žinių arba jos bus minimalios. Vos tik pajudame link nepritekliaus, iškart kyla panika, ir ten krypsta neproporcingai milžiniškas dėmesys. Prisiminkite iš lentynų šluojamo cukraus istoriją. Mes visuomet esame linkę labiau pastebėti tai, ką prarandame, negu tai, ką gauname.

Verslas visuomet yra suinteresuotas savo prekę pristatyti kaip nepriteklių, t.y. parodyti prekės trūkumą, nes prekės trūkumas daug geriau paskatina pardavimus, nei prekės perteklius. Nekilnojamojo turto rinkoje yra perteklius, tačiau tai stengiamasi parodyti kaip nepriteklių, nuolat atrandami ir pradedami eksploatuoti nauji naftos gręžiniai, tačiau naftą stengiamasi parodyti kaip nepriteklių ir jau greit greit besibaigsiantį resursą ir t. t. Jei nepritekliaus nėra šiandien, nepritekliumi esame gąsdinami po keliasdešimt metų. Nepriteklių supranta visi, perteklių supranta tik nedaugelis. Jei JAV krizės pabaigoje būtų pabandžiusi sutaupyti keletą milijardų dolerių, būtų kilusios gausios ir aršios politikų ir visuomenės diskusijos, nes niekas nenori nepritekliaus. O kai buvo atspausdinta keletas trilijonų dolerių, tam buvo skirtas ganėtinai minimalus dėmesys. Standartinė piliečio pozicija yra tokia, jog nesvarbu, ką jie ten daro, svarbu, jog nepatirčiau net menkiausio nepritekliaus. Nepriteklių supranta visi, perteklių suprasti ir suvaldyti moka tik nedaugelis.

Kaip šias kelias idėjas galima pritaikyti asmeniniame gyvenime? Mes daug labiau pastebime progas sutaupyti, negu progas uždirbti. Paskaičiuokite patys kiek kartų per dieną galvojate kaip sutaupyti, ieškote nuolaidų, akcijų ir kiek kartų pagalvojate, kaip daugiau uždirbti. Santykis bus 10:1, 20:1, 30:1, o gal 30:0, t.y. nuolat galvojame tik apie taupymą ir nieko negalvojame apie uždirbimą.

Kaip sutaupyti, supranta visi, kaip uždirbti, supranta nedaugelis. Jei ieškote logiškų priežasčių kodėl, taip yra jų nerasite. O jei nėra logikos, reikia ieškoti emocijų. Žmogaus mąstymui ir elgesiui didelę įtaką daro emocijos. Jei diena yra kupina įvairių įvykių, tiek gerų, tiek blogų, mūsų dėmesys būna ties blogaisiais. Viduje vyksta konkurencija tarp to, kaip jaustis: gerai ar blogai. Tikimybė, jog mes pasirinksime jaustis blogai, yra apie 60 proc., o gal ir daugiau. Taip veikia mūsų emocinis intelektas, jog neigiamos emocijos daug lengviau nugali teigiamas. Renkamės pasyvumą, savo komforto zoną arba, kaip pasakytų transakcinės analizės teorijos populiarintojas Thomas Harris, gyvename vidiniame diskomforte, užimdami „I am not ok“ poziciją. Kaip nuolat jaustis blogai žino visi, o kaip nuolat jaustis gerai, žino nedaugelis. Vargu, ar yra daug žmonių, kurie žvelgdami į pasaulį mato begalinį perteklių. Bet perteklius yra, ir jis akivaizdus, dar niekuomet žmonija negyveno taip turtingai, kaip ji gyvena šiandien. Jeigu nematysite pertekliaus, negalėsite jo sukurti savo gyvenime.

Fokusas į nepriteklių yra sąlygotas neigiamų emocijų, kai žmogus jaučiasi viduje blogai, jis ieško tam pateisinimo. Jis nori logiškai paaiškinti, kodėl blogai jaučiasi ir mano, kad tokią jo savijautą lemia kažko neturėjimas. Dėl to mes matome, nuolatinį kažko neturėjimą. Kai pasijuntame blogai, ieškome priežasčių, jog taip yra dėl to, ano ar trečio dalyko neturėjimo. Ieškome nepritekliaus, nes perteklius niekaip negalėtų pateisinti blogos savijautos. Įsivaizduokite, jog absoliučiai viską turite ir blogai jaučiatės, visiškai nėra logikos. Jei žmogus mato stiklinė pusiau tuščią, tai gali jam ir nors pusę kibiro pripilti, jis matys tik pusiau tuščią kibirą ir jausis blogai. JIs nenorės matyti, kad dabar yra pripilta 10 kartų daugiau vandens negu į stiklinę, jis tik klaus, o kodėl kibiras beveik tuščias.

Didžioji dalis finansinių problemų kyla dėl nepritekliaus suformuoto mąstymo. Daugelis knygų apie pinigus jau pirmuose skyriuose bando keisti žmonių nepritekliaus mąstymą teigdamos, jog pasaulis yra pilnas pinigų ir galimybių, jog esančių resursų gali užtekti visiems arba bent jau tau, brangus skaitytojau, tai tikrai užteks. Visi mes galime gyventi daug kokybiškesnį gyvenimą. Kai galvojame apie savo atlyginimą ir jo lubas, esame veikiami nepritekliaus mąstymo. Mes įsivaizduojame, jog turimą laiką, žinias ir energiją į pinigus mes mainome rinkos santykiu. O jei norime padidinti savo atlyginimą, vadinasi turime dirbti daugiau, žinoti daugiau ir atiduoti daugiau energijos. Mes mąstome, jog mūsų resursai yra riboti ir labai sunku juos padidinti. Mąstymas, jog kažko trūksta ir kažko nėra arba, kad kažką yra labai sunku padaryti yra nepritekliaus mąstymas.

Galite prieštarauti, jog žmonių resursai ir yra riboti, visi turi po 24 valandas per dieną, panašų kiekį fizinės energijos ir pan. Tačiau tada paklausiu, kodėl milijonai žmonių uždirba tūkstančius kartų daugiau nei vidutinis lietuvis? Ar jie turi 24 000 valandų per parą? Tie žmonės mąsto pertekliaus terminais, nes sąmonė yra neribota, galite mąstyti kokio norite dydžio mintis. Jei norite padaryti daug, turite mąstyti stambiai. „Think big“, kaip sako amerikiečiai. Fiziniai resursai yra riboti, sąmonės resursai – ne. Būtent sąmonės skirtumai vėliau sukuria ir fizinius skirtumus tarp žmonių, vienas turi 10 namų, kitas nei vieno.

Jūs patys rinkatės, kaip mąstyti: nepritekliaus ar pertekliaus terminais. Įsivaizduokite, jog pasukdami  į dešinę ieškote būdų kaip daugiau uždirbti ir darote veiksmus, kurie link to veda. Pasukdami į kairę, ieškote būdų, kaip dar daugiau sutaupyti. Manau, jog geriau centimetras į dešinę, negu metras į kairę. Geriau centimetras galvojant kaip sukurti perteklių, negu visas metras fokusavimosi į nepriteklių. Eiti į dešinę nėra taip smagu, nes reikia augti ir tobulėti, dėti pastangas. Norint eiti į kairę yra daugiau pramogų ir jokių ypatingų pastangų nereikia. Tačiau žmogus augina tai, kur krypsta jo sąmonė. Jei fokusuositės į nepriteklių, bus sunku sukurti perteklių. Suprantu, jog taupymas ir uždirbimas gali būti viena kitą papildančios veiklos, nesiūlau atsisakyti taupymo, tačiau  siūlau daug labiau fokusuotis į uždirbimą. Kartais mes kažkiek sutaupome ir jaučiamės atlikę didelį darbą, leidžiame sau pailsėti ir dar palepiname save už tai, kaip šauniai mes „sutaupėme“. Tačiau gal laimėjimas būtų buvęs keliasdešimt kartų didesnis, jei būtume veikę kažką galvodami, kaip uždirbti. Taigi geriau centimetras į dešinę, negu metras į kairę.

Aivaras Pranarauskas

Seminarų ciklas „Pinigų dirbtuvės“ jau greitai.

Parašykite komentarą