Šviesios mintys padeda pabusti

Ar pinigai yra įrankis?

Kas yra pinigai? Paklauskite savęs ir kitų. “Pinigai tai priemonė padedanti mums keistis prekėmis ir paslaugomis” pasakys daugelis. Ne pinigai, ne priemonė ir ne įrankis. Šiu terminų “priemonė”, “įrankis”  vartojimas sukuria klaidingą supratimą, kad pinigai tai – tvirtas ir stabilus reikalas.

Kirvis yra įrankis. Pinigai nėra įrankis, nors ir kyla didelė pagunda pinigus taip vadinti. Koks pagrindinis skirtumas tarp pinigų ir kirvio? Kirvis nėra taip paveikiamas minčių, emocijų, politinės situacijos ir „n“ kitų faktorių. Kirvio neveikia  infliacija ar defliacija, besikeičiančios palūkanos, o pinigai reaguoja. Pinigų vertė keičiasi vos ne kiekvieną sekundę, nes jie yra įtakojami visko kas vyksta pasaulyje. Jie yra keista tarpinė grandis tarp materialaus ir nematerialaus pasaulio.

Jei palėpėje padėjote kirvį ir lagaminą pinigų ir grįžote pažiūrėti kaip jie laikosi po 10 metų, tai labai aišku, jog kirvis ir liko kirvis, su juo nieko neatsitiko, tuo tarpu su pinigais lagamine galėjo atsitikti daug dalykų. Greičiausiai, jog jie bus praradę dalį savo vertės. O juk kirvis ir lagaminas abu gulėjo toje pačioje palėpėje. Taigi pinigai net ir gulėdami palėpėje atspindi nematerialaus pasaulio pokyčius, vidinio kūno pokyčius. Nesvarbu kur paslėpsite pinigus, jei pasaulyje vyksta pokyčiai, jie paliečia visus pasaulio pinigus. Net jei pinigus padėsite seife su storomis sienomis, o kažkur už tūkstančių kilometrų kils karinis konfliktas, jis palies pinigus. Pinigų neapsaugos storos seifo sienos, jų vertė keisis. Taigi kirvis yra įrankis, o pinigai komunikacijos, idėjų, nuotaikų, mados, pridėtinės vertės ir daugelio kitų dalykų atspindys.

Pinigus galima įvardinti kaip tai tam tikrą bendravimo formą tarp žmonių. Jei nėra žmonių – nėra pinigų, jei nėra bendravimo – taip pat nėra pinigų. Be žmonių ir bendravimo pinigai neegzistuoja ir jokios vertės neturi. Jei galvojame apie pinigus, tai labiausiai turime galvoti apie komunikaciją.

Žmogus užstringa su pinigais, jei užstringa komunikacija. O tai, kad stringame su komunikacija nėra pinigų problema. Kuomet visuomenėje yra daug neteisingų memų, įsitikinimų ir pinigai apgaubti neaiškia aureole, žmogus nenori į tai gilintis ir toje srityje tobulėti. Neigiamas asociacijas ar memus sukuria ir stiprina žmonės pažeidžiantys moralės dėsnius. Bet tai nereiškia, jog gerindamas savo santykius su pinigais, privalote pažeisti moralės dėsnius. Pinigai niekur nesikerta nei su morale, nei su dvasingumu.

Dvasingumas ir turtingumas niekuomet nesikirto tarpusavyje. Arba žmogus ugdo moralę, arba neugdo, o ar jis turtingas ar neturtingas – jokio skirtumo. Kodėl žmonėms intuityviai kyla šis rebusas? Turtingiems žmonėms reikia daryti didesnius ir svarbesnius sprendimus, jie turi daugiau pagundų ir anksčiau gyvenime susiduria su moralės egzaminais ir jei tiems egzaminams nėra pasiruošę, jie pridaro klaidų. Visuomenė turtingųjų klaidas mato ir tada prilipina neigiamas asociacijas. Jie mato turtingųjų elgesyje dažniau pasitaikantį grubumą, agresiją, korupciją ir įvairias kitas klaidas, kitais žodžiais tariant,  pradeda matyti visas nuodėmes ir tada padaro išvadą, jog pinigai neturi nieko bendro su dvasingumu, nes su jais susiję per daug blogio. Neįvertindami to, jog tai ne blogis, o tiesiog žmonių klaidos, patirties, išminties stoka.

Pinigai mėgsta aktyvius žmones, jie yra ten, kur sprendimai, pokyčiai, veiksmas. O ten kur sprendimai, ten ir klaidos. Ten kur veiksmas, ten moralės egzaminai. Žmonės sako, “atėjo pinigai į šeimą ar tarp verslo partnerių ir atnešė tarpusavio nesutarimus”. Pinigai neatnešė jokių nesutarimų, pinigai atnešė moralės egzaminus. Jei žmonės jų neišlaikė, prasideda problemos. Deja, bet taip jau yra, jog su kuo didesniais pinigais susiduri, tuo didesni moralės egzaminai laukia.

Aivaras Pranarauskas
ištrauka iš audio knygos „Pinigai – mano talentas“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comment validation by @