Šviesios mintys padeda pabusti

Teigiama savimonė ir atmintis

Pozityvus mąstymas, teigiamos nuostatos – pirmas žingsnis norint pasiekti stulbinančių rezultatų atminties lavinime. Tiek šioje srityje, tiek bet kur gyvenime vadovaujuosi šiais H. Fordo žodžiais: "Jei manai, kad gali kažką padaryti ar manai, kad negali, abiem atvejais esi teisus." Pasvarstykime apie tai.

Tai, kokius regime save pačius, yra labai svarbu, mat mūsų išgyvenimų pasaulis yra mūsų nuostatų atspindys.
Tai:
* kiek džiaugsmo mums teikia aplinkinis pasaulis,
* kaip mums sekasi,
* ko pasiekiame,
* kiek pasitikime savimi,
nulemia mūsų savimonę, nuomonę apie save, o esame kaip tik tokie, kokius save įsivaizduojame.
Tai, ką mąstome visą dieną, kuria mums mūsų pačių vaizdinį. Šį vaizdinį suvokiame kaip savo patirtį. Mūsų mąstymo ir nuomonių, taigi nuostatų turinys nulemia mūsų gyvenseną. Kiekvienas žodis, kokį tik žinome, susijęs su vidiniu vaizdiniu. Tokie vidiniai vaizdiniai nulemia mūsų gyvenimą, mat pasąmonė juos įgyvendina. Ji kur kas galingesnė už sąmonę. Pasąmonės tūris ir mokymosi galimybės bemaž neribotos, ji valdo apie 95% mūsų gyvenimo.

Savimonė susijusi su atminties galimybėmis.
Vaizdinys pranoksta valios stiprybę!
Pavyzdžiai:
Noriu mokytis ispanų kalbos, tačiau mano paties vaizdinys man kužda, kad esu negabus kalboms – taigi nugali vaizdinys. Todėl man bus labai sunku prisiversti mokytis užsienio kalbos.
Noriu kuo daugiau įsiminti, bet mano paties vaizdinys sako, kad mano atmintis kiaura it rėtis – šiuo atveju taip pat viršesnis vaizdinys.
Jeigu esate susikūręs vidinį nevykėlio vaizdinį: neva to ar ano niekad nesugebėsite, tas ar anas nepasiseks, neva nieko neįsidėmite ir išvis esate per kvailas – tai jūsų atmintis bei sugebėjimas mokytis ir bus atitinkami.
Tai, kaip save vertiname, tiesiogiai veikia mūsų mintis, jausmus ir elgseną.
Savaime išsipildančios pranašystės:
Jei esame susidarę kokią nors nuostatą, tada ir elgiamės taip, kad ta nuostata pasitvirtintų, nes visada norime išlikti teisūs.
Jei manau, kad esu niekam tikęs, tai ir elgiuosi kaip netikėlis. O jei manau, kad ko nors niekada nepajėgsiu, tai taip ir bus, nes kad ir ką manyčiau, visada turiu likti teisus.
Apie 95 proc. savimonės sukuria kiti (tėvai, mokytojai, auklėtojai, žiniasklaida…). Mes tik paisome jų nuomonės. Kai esame visiškai priklausomi nuo jos, kaip vaikas nuo suaugusiųjų, pasikliaujame ir tikime ja, galiausiai tą nuomonę suasmeniname ir perimame.

Neigiamų nuostatų pavyzdžiai:
x man sunku mokytis,
x mano atmintis it rėtis,
x man sunku susikaupti,
x nuolat viską pamirštu,
x esu toks išsiblaškęs,
x mokymasis – nemaloni ir varginanti veikla.
x aš bijau nesėkmių,
x nieko nesugebu,
x viskas man pernelyg sudėtinga,
x mokslus palieku jaunimui,
X tam esu per senas,
x esu ne iš sumaniųjų,
x esu kvailas,
x daug ko negaliu įsidėmėti,
x negaliu įsiminti, tad nėra ko nė bandyti,
x kodėl ta atmintis turi būti gera?
x neįsimenu skaičių,
x mano atmintis skaičiams prasta,
x vardai lyg dūmai išsisklaido,
x visai negaliu įsiminti veidų,
x nepajėgiu,
x esu negabus kalboms,
x matematika man kelia tikrą siaubą,
x loginis mąstymas man nebūdingas,
x nesu proto bokštas,
x aš taip sunkiai susigaudau,
x nieko gero iš manęs nebus.

Teigiamų nuostatų susikūrimas

Nuostatas formuluokite trumpai, tiksliai, raiškiai.
x Jas formuluokite esamuoju laiku, taip, lyg tikslas jau būtų pasiektas.
x Formuluokite teigiamai! Venkite neiginių, antraip rezultatas vėl bus nepageidautinas,
pavyzdžiui: „Aš nesu nesusikaupęs". Tačiau kaip tik susidaro nesusikaupimo įspūdis!
x Susikurkite vizijas (pamatykite, koks būsite, pasiekęs tikslą).
x Išgyvenkite jas su džiaugsmu ir dėkingumu.

Teigiami pavyzdžiai:
x mokymasis suteikia džiaugsmo ir veda į sėkmę,
x aš pajėgiu,
x aš visada esu visiškai susikaupęs,
x kiekvienas sunkumas padeda man dar geriau susikaupti,
x daug ką įsidėmėti – ak, kaip smagu,
x skaičius ir vardus aš lengvai įsimenu,
x visa, ką esu išmokęs, galiu be pastangų atkurti,
x mano atmintis nepriekaištinga,
x mielai mokausi,
x žinios-galia,
x žinios stiprina mano savikliovą,
x aš suvokiu loginius ryšius,
x lengvai mokausi kalbų,
x mokausi be įtampos,
x pasinaudoju visomis savo galimybėmis,
x visuomet naudojuosi abiem smegenų
pusrutuliais,
x puiku, kad man taip lengva mokytis,
x džiaugiuosi, kad man taip sekasi mokytis,
x gera atmintis man padeda gyventi,
x įsimenu viską, ką noriu įsiminti,
x mokymasis yra įprastas ir natūralus procesas,
x aš tikiu atminties galia,
x mokytis galima nepaisant amžiaus,
x galiu viską suprasti ir visko išmokti,
x galiu bet kada pasikliauti savo atmintimi,
x sugebėjimas susikaupti yra savaime suprantamas
dalykas,
x sudėtingą mokymosi medžiagą aš supaprastinu.

Teigiamos savimonės puoselėjimas

Keiskite ir tobulinkite savąjį vidinį vaizdinį.
Pasakykite savo pasąmonei: „Aš susikūriau naują savo atminties galimybių vaizdinį. Jis yra teisingas!" Vaizdinį galite tobulinti tol, kol jis jus patenkins, tik jis turi būti deramas. Jis neveiks, jeigu jūsų vidus išties jį atmes.
Tinkamą vaizdinį vertinkite su džiaugsmu ir palankiai, mat stiprūs jausmai greičiau prigyja pasąmonėje.
Pasistenkite, kad jūsų elgesys atitiktų tokius vidinius vaizdinius – ir jūsų gyvenimas tučtuojau pradės keistis.

Kiekvienas žmogus laikosi savo įsiminimo ir mokymosi būdo. Ar prisimenate atvejų, kai išsyk įsimindavote informaciją? Kaip tai įvykdavo?
Kiekvienas būdas susijęs su tam tikru elgesiu.
Galbūt tam, kad informacija įstrigtų, jūs ką nors sau pasakote, ką nors įsivaizduojate ar prisimenate tam tikrą potyrį.
Galbūt jums reikia ją užsirašyti ar kam nors persakyti, dešimt sykių pakartoti ar išdainuoti prausiantis po dušu. Gal reikia skubiu žingsniu pasivaikščioti po mišką ar mintyse perversti rytojaus dienotvarkę, įrašyti ją diktofonu ir važiuojant automobiliu dar kartą išklausyti. Kiekvienas turime savų būdų patikimai sulaikyti informaciją smegenyse. Žinoma, būdą galime tobulinti, keisti veiksmingesnių.
Nuolat kyla klausimas: kaip tai daroma?
Jei dabar jums norisi sakyti: „Visa tai puiku, bet iš esmės aš nieko neįsidėmiu ir išvis nenorėčiau dėl to sukti galvos, neturiu tam laiko", tai pamėginkite prisiminti, gal pažįstate ką nors, kas viską įsimena ir niekada nieko nepamiršta? Išsiaiškinkite, kaip jis tai daro, ir darykite taip pat. Apstulbsite patyręs, kaip greitai galite pasikeisti.
To žmogaus paklauskite: „Ką turėčiau daryti, kad taip pat lengvai kaip jūs įsiminčiau visokias datas? Ką aš turėčiau įsivaizduoti, ką sau sakyti? Jei sakyti, tai kaip, kokiu garsu? Kokia turėtų būti mano kūno padėtis?" ir panašiai.
Kursuose „Atminties lavinimas“ gausite daugybę vertingų patarimų, kurie gerokai palengvins jūsų gyvenimą.
Kai susiduriu su informacija, kurią man reikia įsiminti:
x tvirtai pasiryžtu jos nepamiršti,
x sakau sau: TUČTUOJAU ĮSIDĖMĖSIU TAI!
x atidžiai klausausi, kas man sakoma,
x susikuriu informacijos turinio vaizdą,
x jei kas neaišku, klausiu, kad tikrai perprasčiau, kas man sakoma,
x reikiamai temai skiriu visą dėmesį,
x sėdžiu arba stoviu tiesiai ir žiūriu pašnekovui į akis.

* Kiekvienas žmogus turi vien jam tinkamą įsiminimo būdą, tad susikurkite savąjį.
Skirtingi mokymosi tipai
Motorinis mokymosi tipas
Tam, kuriam parankiausias motorinis mokymosi tipas, svarbiausia yra jo kūnas ir judėjimas.
Šio tipo atstovas, kad gerai įsimintų informaciją, mokydamasis turi judėti. Mokantis jam reikia ką nors veikti ar žaisti. Toks žmogus mielai eksperimentuoja, griebiasi įvairių dalykų, krapštosi su daiktais ir noriai pats atlieka užduotis. Jis mielai improvizuoja, kartoja mokymosi medžiagą ir savarankiškai ją išmoksta.
Tiriant suaugusiuosius nustatyta, kad jie įsimena:
20% to, ką išgirsta, 30% to, ką pamato, 50% to, ką išgirsta ir pamato, 90% to, ką daro patys.

Aplinka ir auklėjimas turi įtakos mokymuisi ir nusiteikimui mokytis!
Pirmųjų gyvenimo mėnesių įspūdžiai formuoja nervinių smegenų ląstelių sąveiką. Vadinasi, jau tuomet nulemiama, ar atmintis bus regimojo, girdimojo, ar kinestezinio, motorinio tipo.
 
Tėvai perteikia mums teigiamą arba neigiamą požiūrį į mokymąsi ir permainas: jie įdiegia – dažniausiai nesąmoningai – savo pažiūras ir dogmas, kuriomis patys tvirtai tiki (pavyzdžiui, „mokytis kalbų labai sudėtinga. Tai nesiseka nė vienam mūsų…").
Jau vaikystėje asmuo, atsižvelgdamas į tai, kaip tėvai ir mokytojai vertina jo gabumus, atitinkamai ir elgiasi. Ne kartą įrodyta, kad vaikai, laikomi labai protingais, pasiekia kur kas daugiau. Nesvarbu, ar tų vaikų intelekto koeficientas iš tiesų yra aukštas, ar nelabai. Be to, daug lemia tėvų ir mokytojų pavyzdys ir išsilavinimas. Mat vaikus ugdo pavyzdžiai, t. y. jie mokosi mėgdžiodami: labai svarbu, ar tėvai domisi naujovėmis, ar skaito knygas, ar rašo, dirba kompiuteriu, ar mokytis jiems malonu, koks jų požiūris į klaidas, ar motina ką nors išmano apie techniką (tai ypač svarbu mergaitėms) ir t.t. Užaugęs žmogus ir toliau vadovaujasi tomis pačiomis nuostatomis.

Nusistatykime tinkamą ritmą ir išnaudokite produktyvaus darbo fazes.
Labai svarbu nusistatyti asmeninį ritmą ir gyventi jo laikantis. Pabandykite atsakyti į šiuos
klausimus:
x kada man geriausia mokytis?
x kada būnu kūrybiškiausias?
x koks aš žmogus: vyturys ar pelėda?
x kas padeda man susikaupti?
x ar man geriau, kai mokausi su draugais, ar kai mokausi vienas?
x ar man geriau sekasi mokytis balsu, ar tyliai?
x judant, sėdint ar gulint?
x klausant, stebint, skaitant, darant pačiam ar visais būdais?
x kuriuos mokymosi / įsiminimo būdus taikau ir kodėl?

Keiskite požiūrį į klaidas.
Kai pasijuntate suklydęs:
x būna nesmagu ir nemalonu?
x susitaikote su klaidomis ar norite jas paslėpti?
x gėdijatės klaidų?
x pasijuntate prastai?
x jaučiatės kaltas?
Klydimų baimė mums yra įskiepyta.
Tėvai ir mokytojai visą dėmesį skyrė mūsų klaidoms (pakanka prisiminti raudoną rašalą). Šitaip išmokome klaidų bijoti. Visko, kas mums suteikia skausmo, įvaro baimės, verčia nuogąstauti, tad mėginame to išvengti.
Vaikas, kuris dėl kiekvienos klaidos būna išplūstamas, pajuokiamas, žeminamas ar baudžiamas, įsikala į galvą: „Klysti man negalima, antraip būsiu atstumtas ir nubaustas". Tokios nuostatos, laiku jos nepakeitus, laikomasi visą gyvenimą.
Vengiama bet kokių permainų, rizikos bei iššūkių, kad tik nesuklydus. Atstumtasis suklydęs paprastai ima menkinti save.
Svarbu ne pačios klaidos, svarbu sugebėti iš jų mokytis!
Klaidos yra būsimos sėkmės pagrindas! Neatskiriama bet kokio mokymosi proceso dalis. Tas, kuris neklysta, paprastai išvis nieko neveikia. Taigi problema yra ne klaida, o mūsų po¬žiūris į ją (baimė)!
Mus sukuria ne įvykiai, o požiūris į juos ir įsitikinimai.

Motyvacija ir susikaupimas.
Be nors trupučio susikaupimo ir motyvacijos, atminties pagerinti neįmanoma. Kuo stipresnė motyvacija, kuo daugiau susidomėjimo, tuo lengviau susikaupti, tuo pajėgesnė atmintis.     Tik pagalvokite, kiek daug žinote apie savo pomėgį. Kiekvienas stengiamės patirti džiaugsmą ar išvengti sielvarto.
Jei mums pavyksta mokymąsi susieti su smagumu, tai ir mokomės noriai bei lengvai. O jeigu mokymasis, kad ir kokios būtų priežastys, kelia neviltį ir atstumia, mokslas, priešingai, tampa tikra našta.
Motyvacija yra kur kas svarbesnė už intelektą.
Mat tam, kad mokyčiausi, reikia tvirto motyvo.
Jei kokį nors veiksmą ar tam tikrą elgesį susiejame su teigiamais jausmais, suprantame, kad tas veiksmas ar elgesys mums yra visai pageidautini.

Ką sykį įsidėjote į galvą, iš jūsų to niekas nebeatims!
Susidarykite teigiamą požiūrį į mokymosi medžiagą. Juk darbas labiausiai sekasi tam, kuris
jį atlieka noriai.
x Kuo tvirtesnė motyvacija ir siekiai, tuo lengviau mokytis, tuo geriau įsimenama medžiaga.
x Aiškiai žinokite, kodėl norite įsiminti vienokią ar kitokią informaciją (prasmė – tikslas).
x Sėkmė, mokymosi malonumas ir siekiai yra patys geriausi motyvai.
x Užsibrėžkite tarpinių tikslų, kad pajustumėte sėkmės skonį.
x Sugalvokite, kaip praktiškai pritaikyti žinias.
x Prasimanykite, kaip apdovanoti save.
x Pagirkite save, kai pavyksta ko nors pasiekti.

Pasąmonė vaizduotės nuo tikrovės neatskiria. Todėl sugebėjimas tiksliai emociškai įsivaizduoti yra labai veiksmingas.
x Išsiaiškinkite tik jums tinkamus mokymosi būdus, kuriuos taikydami geriausiai įsimenate informaciją.
x Vaizduotėje džiaugsmą, malonumą, žavesį, siekius, nuotykius, sėkmę, laimę, pasitenkinimą ir susiekite su mokymusi, tobulėjimu, skaitymu, seminarais ir pan.
x Kartkartėmis įsivaizduokite sėkmingai išlaikytus egzaminus.
x Įsivaizduokite, kaip malonu, kai jums atlyginama už mokymąsi ir gaunate išsvajotą darbą, uždirbate išsvajotą algą, atostogaujate išsvajotuose kurortuose ir pan.
x Įsivaizduokite, kad mokotės labai greitai ir lengvai ir kad mokymasis jums teikia tikrą malonumą. (Būtinai išbandykite šį būdą!!!)

Fiziologija.
Savo būseną galime pagerinti ne tik kurdami vaizdinius ir kalbėdamiesi su savimi, bet ir keisdami kūno laikyseną, kvėpavimą, balsą.
Visi jausmai, nuotaikos, būsenos ir elgsena yra susiję su tam tikra kūno laikysena, kvėpavimu, mimika, gestais, balsu ir raumenų įtampa. Fiziologija yra patikimiausias įrankis pakeisti būseną.
Keisdami fiziologiją vadovaujame ir savo smegenims.
Kai stovime atlošę pečius, pakėlę akis, giliai kvėpuojame, šypsomės, tikrai negalime ko nors bijoti. Tada fiziologija nurodo smegenims būti žvalioms ir energingai darbuotis. Ir šio nurodymo jos laikosi.

Atsipalaidavimo nauda:

x širdies ritmas ir smegenų impulsai – tolygūs ir dera tarpusavyje,
x išnyksta kūno ir psichikos spazmai,
x kūno funkcijos tampa harmoningos,
x išblėsta baimės, nerimas ir stresas,
x tampate kūrybiškas,
x pagerėja kraujotaka kūne ir smegenyse,
x pagerėja gebėjimas mokytis, atmintis,
x smegenys geriau aprūpinamos deguonimi ir darosi itin imlios,
x džiugina gera savijauta.

Ir svarbiausia – visa tai 100% veikia praktikoje!

Laurynas Pečkaitis

Parašykite komentarą