Smegenų pusrutulių derinimas įsimenant

Kaip dirba mūsų smegenys? Kuo tai susiję su atmintimi?

Profesorius Rogeris Sperry’is (Rodžeris Speris) gavo Nobelio premiją už darbą, kuris laikomas perversmu šioje mokslo srityje. Sperry’is atrado, kad visų mūsų smegenys padalyti  į dvi atskiras dalis, kurių kiekviena atlieka skirtingas psichines funkcijas.
Dvidešimto amžiaus devintajame dešimtmetyje Sperry’io darbą toliau tęsęs profesorius Eranas Zaidelis nustatė, kad smegenų žievės funkcijų apimtis daug platesnė, negu iki tol buvo manyta. Zaidelis pademonstravo, kad bet kuris smegenų pusrutulis sugeba perimti visų sniegenų funkcijas. Anksčiau buvo manyta, kad šie gebėjimai, kurie, kaip dabar žinoma, priskiriami visai smegenų žievei, yra pasiskirstę kairiajame ir dešiniajame pusrutuliuose:
Kairiojo pusrutulio smegenų žievė suvokia ir apdoroja:
1.    Loginius veiksmus
2.    Žodžius
3.    Sąrašus
4.    Skaičius
5.    Seką
6.    Linijiškumą
7.    Analizės procesus

O daugelio iš mūsų dešiniojo pusrutulio smegenų žievė suvokia ir apdoroja:
1.    Ritmą
2.    Vaizduotę
3.    Fantaziją
4.    Spalvą
5.    Matmenis
6.    Erdvę
7.    Visybinį vaizdą (gestaltą)
Be to, Sperry’is ir kiti tyrinėtojai nustatė, kad tais atvejais, kai žmonės daugiau naudojasi abiem savo smegenų pusėmis, jie palengvina atskirai paimtų pusių funkcionavimą. Pavyzdžiui, muzikos mokymasis padeda studijuoti matematiką, o matematikos – padeda mokytis muzikos, ritmo lavinimas palengvina kalbų mokymąsi, o kalbų mokymasis padeda lavinti ritmo pojūtį, erdvės suvokimas padeda mokytis matematikos, o matematikos mokymasis – suvokti erdvę ir t. t. Taip pat nustatyta, kad kuo daugiau sričių asmuo sugebėjo apimti, tuo labiau didėjo visos jo atminties pajėgumas ir visas tas procesas darėsi malonesnis.

Kaip abiejų smegenų pusrutulių derinimo pavyzdį paminėsiu mokymąsi klausantis muzikos. Kaip įrodė Meningerio fonde (Kanzaso valstija, JAV) atlikti tyrimai, tinkamai parinkta muzika per keletą minučių suderina abiejų smegenų pusrutulių veiklą.
Teigiamą muzikos poveikį nulemia ritmas, o ne besimokančio klausytojo pasitenkinimas.
Iš muzikos tyrinėjimų žinome, kad kai kurie jos žanrai sulėtina fizinius kūno procesus ir jau vien tuo padeda atsipalaiduoti, sukelia panašią į meditacijos ar hipnozės būseną. Taip pat tyrimais įrodyta, kad maždaug po 10-15 minučių pulsas ir kvėpavimas pasiekia ramybės metu jiems įprastą dažnį.
Čia kalbama apie keturių ketvirtinių ritmo muziką. Širdies ritmas prisitaiko prie tokio ritmo ir sulėtėja nuo įprastų 72 iki 60 keturių ketvirtinių takto tvinksnių per minutę. Tai atitinka pulso dažnį esant ramybės būsenos. Toks ramybės būsenos pulsas labai palankiai veikia bendrą žmogaus savijautą.
Kūnas išeikvoja mažiau energijos, taigi didumą jos galima skirti protiniam darbui.
Muzika suteikia galimybę visiškai atsipalaiduoti, bet tuo pat metu būti žvaliausio ir imliausio proto.
Ji ne tik veikia teigiamai, bet ir nuteikia kūrybiškai, apskritai stipri¬na gabumus. Negana to, leidžia jaustis užtikrintam.
 
Nemėgstantiems klasikinės muzikos siūloma specialių atpalaiduojančios muzikos kompozicijų, sukurtų, pavyzdžiui, Arndo Šteino (Arnd Stein), pagal septintajame dešimtmetyje populiarius ritmus.
Tinkamai parinkto muzika suderina abiejų smegenų pusrutulių veiklą, taigi palankiai veikia mąstymo procesus. Be toji teigiamai veikia sveikatą ir gerą savijautą.

Laurynas Pečkaitis