Prasta atmintis ar prastas susikaupimas?

Prasta atmintis ar prastas susikaupimas?

Gyvename informaciniame amžiuje. Ar bent įsivaizduojate, kiek informacijos mus pasiekia kiekvieną sekundę? Nei daug, nei mažai – gauname 400 milijardus bitų naujų duomenų per sekundę. Jie visi apsistoja mūsų pasąmonėje, kaip kokioje saugykloje. Įvaldę specialias technikas reikalingą informaciją iš savo pasąmonės ištraukti geba žymiausi magai ir pasaulio atminties čempionai. O ką daryti mums, paprastiems mirtingiesiems, norintiems be užrašų atsiminti dienos darbus, artimiausių žmonių gimtadienius, neraudonuoti prieš savo antrąją pusę užmiršus draugystės pradžios, vestuvių metines? Yra keletas paprastų metodų, su kuriais jus noriu supažindinti.

Koncentracija yra būtina sąlyga norint atsiminti. Ji pasiekiama per susikaupimą. Kaip lavinti koncentraciją?

Nusikelkime į sporto pasaulį. Mokslininkai, tokie kaip W. James, Nideffer, Moran tyrinėja susikaupimo formas, teikia rekomendacijas, o treneriai pritaiko sportininkams. Iliustruosiu pavyzdžiu. Kartą šaudymo iš lanko treneris paklausė savo auklėtinių, ką jie mato žiūrėdami į po medžiu pakabintą taikinį. “Matau taikinį ir medžius”,  atsakė vienas. “Aš dar regiu plaukiančius debesis ir girdžiu paukščių giesmes”, pridūrė kitas. To paties treneris paklausė savo geriausio mokinio. “Matau tiktai taikinį”, atsakė šis. Būtent jis nuolatos laimėdavo šaudymo iš lanko varžybose. Konkretaus tikslo prieš akis matymas sutrumpina kelią link jo. Išsikelkite tikslą atsiminti dienos darbus. Kiekvienam darbui suteikite prasmę, susiekite su ilgalaikiais tikslais – daug lengviau atsiminsite tai, kas jus motyvuoja. Įsivaizduokite save ateityje, vizualizuokite atliekantį darbus, kuriuos reikia atsiminti ir jie tikrai “nepabėgs”. Pavyzdžiui mane labiausiai motyvuoja, labiausiai susikaupiu tada, kai ką nors paprasčiausiai privalau prisiminti. Vesdamas seminarą neturiu teisės pamiršti jo turinio, atsiskaitydamas už paslaugas privalau atsiminti mokėjimo kortelių PIN kodus. Tačiau reikšmės sąmoningai galite suteikti ir ne tokiems svarbiems dalykams – galimybė juos įsiminti padidės.

JAV psichologai moksliškai įrodė, kad jogos užsiėmimai ne tik lavina lankstumą, raumenų jėgą, bet ir sustiprina motyvaciją, gerina koncentraciją, malšina stresą. Šie tyrimai buvo pristatyti Amerikos sporto medicinos koledžų 54-me suvažiavime.
Pasak Ph.D.Traci A. Statler ir Ph.D. Amy Wheeler užtenka 8 savaičių, kad joga labai teigiamai paveiktų žmogaus psichiką. 84 tyrime dalyvavę žmonės 10 savaičių reguliariai užsiiminėjo Hatha joga.  Tiriamieji 2 kartus atliko psichologinius testus. Remiantis standartine metodika, buvo nustatyti ryškiai pagerėję jų koncentracijos, motyvacijos ir sumažėjusio streso rezultatai. Joga reikalauja sutelkti dėmesį, suteikia mąstymui aiškumo, gerina gebėjimą susikaupti.
Vakarų pasaulyje jogos užsiėmimai tapo viena iš fizinio lavinimosi rūšių, o rytų kraštuose tai filosofijos mokymas, apimantis kartu fizinius ir proto valdymo pratimus, relaksaciją, sąmonės nukreipimą pozityvia linkme.

Pateikiu meditacijos formą. Susiraskite ramią vietelę. Atsisėskite, mintis nukreipkite į oro judėjimą jūsų kūnu. Įkvėpdami juskite, kaip jis patenka į jūsų nosį, leidžiasi kvėpavimo takais, patenka į plaučius. Ar jis gaivus, galbūt turi kokį nors kvapą? Kokia jo temperatūra? Gal įkvėpėte vėsaus oro, kuris keliaudamas į plaučius tampa vis šiltesnis? Kuo daugiau detalių, tuo geriau. Plaučiuose oras išsiskaido į deguonį ir anglies dvideginį. Pajuskite kaip pastarasis keliauja jums iškvepiant. Įkvėpkite dar kartą, mintimis lydėkite orą į plaučius, įsivaizduokite išsiskiria deguonis ir patekęs į kraujagysles juda kūnu. Leidžiasi žemyn, patenka į pilvo zoną, pasiekia klubus. Iš čia kartu su krauju teka dešiniąja šlaunimi, praeina kelią, blauzdą, čiurną, pasiekia pirštus. Toliau – kelias atgal. Iki klubų srities, tuomet ta pati kelionė tik kairiąja koja. Vėliau aplankykite rankas, galvą. Neaplenkite nė vienos kūno ląstelės. Kokia jūsų savijauta? Ar pavyko susikaupti, atsikratyti minčių makalynės galvoje? Pats metas smegenis pripildyti informacija, kuri jums svarbi. Šį pratimą siūlau atlikti kiekvieną rytą, tuomet šviežia galva imkitės darbų. Dienos eigoje, neturėdami daug laiko, susikaupimui atlikite sutrumpintą pratimo variantą. Keletą minučių paprasčiausiai sekite savo kvėpavimą iki plaučių ir atgal.

Sekantis žingsnis – sąmoningai stenkitės susikoncentruoti tik į tai, ką tuo metu veikiate. Jei rašote straipsnį, galvokite tik apie jo turinį, jei pildote įmonės finansinę ataskaitą – galvoje generuokite skaičiukus, jei pietaujate – mintimis sekite šį procesą. Stebėkite prie burnos keliamą maistą, pajuskite jo kvapą, skonį, temperatūrą, įsivaizduokite kaip jis slenka žemyn iki skrandžio. Tiesiog visada gyvenkite ”čia ir dabar” – rezultatai bus stulbinantys. Tris mėnesius sąmoningai valdykite savo mintis, ilgainiui tai taps įpročiu. Tyrimai parodė, kad geriausi rezultatai pasiekiami, koncentruojantis į vieną užduotį keletą valandų. Galvojant tik apie vieną dalyką, pavyzdžiui atminties lavinimo metodikos parengimą, galima pastebėti, kad po valandos – pusantros pasiekiamas aukštesnis lygis, kitas kūrybingumo laipsnis, kuomet mintys liejasi laisvai. Atliekamas darbas ir tam kartui užmirštamas, einama prie sekančio.

Susikaupimą ir koncentraciją taip pat galima užprogramuoti. Panaudosime vieną iš neurolingvistinio programavimo (NLP) technikų. Tiesa, iš principo ji turi būti naudojama padedant NLP specialistui. Tačiau pabandykime atlikti patys, be verbalinės dalies.
● Pirmiausia, vienu iš anksčiau aprašytų būdų atsipalaiduokite.
● Prieš save įsivaizduokite ratą, kuriame jausitės dar lengviau ir laisviau. Įženkite į jį.
● Pagalvokite, kokia jūsų mėgstamiausia spalva. Įsivaizduokite, kaip ji kyla iš grindų (rate) aukštyn, palaipsniui apimdama visas jūsų kūno dalis iš apačios į viršų.
● Pasiekusi smegenis spalva atneša patį stipriausią susikaupimo jausmą. Jūs žinote, kad tokioje būsenoje būsite visiškai susikoncentravęs ir atsiminsite viską, ką tuo metu “įsikelsite” į smegenis.
● Išiekite iš rato. Nusiteikite, kad dar kartą įžengę į jį patirsite dešimt kartų didesnius išgyvenimus. Jūsų susikaupimas bus dešimt kartų didesnis nei pirmą kartą.
● Viską pakartokite tik šįkart šimtą kartų stipriau. Kai pajusite susikaupimo intensyvumo piką, sulieskite du vienos rankos pirštus. Spauskite juos tol, kol smegenys padarys asociaciją tarp jausmo ir fizinio veiksmo.
Jei viską atlikote teisingai, nuo šiol bet kokioje situacijoje galėsite suglausti tuos pačius pirštus ir patirti susikaupimo jausmą. Pirštų suglaudimas – taip vadinamas “inkaras”, kurį mesdami patirsime tą pačią būseną, kaip pirmąkart.

Tarp atminties ir susikaupimo galima dėti lygybės ženklą. Išmokime susikaupti ir žymiai pagerinsite gyvenimo kokybę. Svarbu gebėti koncentruotis į vieną dalyką vienu metu, suteikti prasmę savo veiksmams, išsikelti tikslą, sužadinti motyvaciją, atsipalaiduoti, išmokti medituoti, suteikti protui aštrumo, sufokusuoti dėmesį ir galbūt nusistatyti “inkarą” siekiamai patirti būsenai. Paskirkite truputį darbo ir laiko, ir aplinkinius nustebinsite genialia atmintimi.

Laurynas Pečkaitis

Atminties lavinimo audioknyga „Geniali atmintis“ gali pagerinti gebėjimą įsiminti mažiausiai tris kartus. Spauskite čia ir sužinokite apie audio knygą daugiau (ją taip pat rasti galite dešiniame stulpelyje tarp kitų CD).