Gyventi 2 kartus greičiau

Ar kada pagalvojote, kaip atrodytų mūsų gyvenimas, jeigu skaitytumėte du kartus greičiau? Visas knygas , laikraščius bei žurnalus, kuriems vis pritrūkdavo laiko, dabar perskaitytume per du kartus trumpesnį laiką. Tuomet mokyklą baigtume keturiolikos, bakalauro laipsnį įgytume šešiolikos, o aštuoniolikos metų – jau turėtume ir magistro laipsnį.

Tačiau daugeliui iš mūsų skaitymas nepasibaigia ties studijų baigimu. Pradėjus dirbti, daryti karjerą skaitymo kiekiai kartais net padidėja. Bet jeigu skaitytume 2 kartus greičiau, šitai tikrai nesukeltų didelių sunkumų – vietoje aštuonių valandų tiems patiems rezultatams pasiekti mums tereikėtų keturių. Skamba neįtikėtinai? Šiame informacijos amžiuje vienas pagrindinių užsiėmimų, kurį tenka daryti – tai skaityti. Todėl greitojo skaitymo įgūdžiai tampa didžiuliu privalumu, o juos išsiugdę žmonės pasiekia įspūdingų laimėjimų. Vienas tokių yra Styvas Pavlina (Steve Pavlina), rašantis populiariausią internetinį dienoraštį apie saviugdą. Taikydamas laiko planavimo, atminties lavinimo ir greitojo skaitymo žinias dviejų bakalauro studijų programas Styvas baigė per 3 semestrus. Taigi, per pusantrų metų padarė tai, ką kitiems užtruktų padaryti 6 metus. Manoma, kad Styvas Pavlina šiuo metu per dieną vien už reklamą savo svetainėje gauna keletą tūkstančių dolerių.

Yra daugelis dalykų, kurių mes nežinome, ir dėl to netikime, jog tai yra įmanoma. Vienas tokių – greitasis skaitymas. Naudodami greitojo skaitymo metodą informacijai gauti galime sutaupyti ne tik 2, bet ir 20 kartų daugiau laiko. Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti, norint pradėti mokytis šio metodo – jums teks užmiršti apie skaitymą viską, ką žinojote iki šiol. Pirmiausia teks išgyvendinti tradicinį skaitymą iš kairės į dešinę, nes jis pernelyg vargina akis ir gaišina laiką.

Vidutinio formato knygos eilutė yra 8 cm ilgio. Tarkime, kad puslapyje yra 30 eilučių. Tuomet akims, perskaičius vieną puslapį, tenka „subėgioti“ 4,8 metro. Deja, pusė šio atstumo – ne kas kita, kaip laiko gaišimas. Nes akims ne tik reikia perskaityti eilutę, tačiau vis iš naujo ir naujo sugrįšti į kiekvienos eilutės pradžią, kad būtų galima pradėti skaityti naują eilutę. Šio proceso metu neįsisavinama jokia informacija. Vadinasi, 2,4 „subėgioto“ metro – yra visiškai neproduktyviai iššvaistytas laikas. Tad nenuostabu, jog ilgiau paskaičius mūsų akys pavargsta, įsitempia, parausta ar pradeda ašaroti. O bėgant laikui pradeda silpnėti ir regėjimas. Akys irgi turi raumenis, kurie nuo didesnių krūvių pervargsta, ir už tai daugelis mūsų turi sumokėti brangią kainą – toliaregyste arba truparegyste. Atkreipkite dėmesį, kiek jūsų draugų ar kolegų nešioja akinukus, ir paklauskite jų, dėl kokios priežasties suprastėjo jų regėjimas.

Tuo tarpu greitasis skaitymas – tai blokinis skaitymo–matymo būdas iš viršaus į apačią. Įvaldžius šį metodą tekstą galime peržvelgti tiesiog iš viršaus į apačią. Tas pats 30-ties eilučių puslapis vidutiniškai yra 20 cm aukščio, tad naudojantis greituoju skaitymu akims vietoje buvusių 4,8 m tereikia „nueiti“ 20 cm kelio. Koks progresas!? Padalinkime 4,8 metrus iš 20 centimetrų ir gausite 24 kartus – tiek kartų skaitymas pagreitėja naudojant šį metodą! Dėl tokio greičio pasikeičia ir informacijos supratimas. Sąryšius tarp žodžių ir įdėjų reikia išmokti dėlioti naujai.

Tai vadinama periferiniu skaitymu arba greituoju matymu. Jo metu informacija įsisavinama, kai akis ties eilutės viduriu vedama iš viršaus į apačią. Netgi nebūtina žiūrėti į kiekvieną eilutę. Labiau pasipraktikavus tekstą galima suskirstyti į atskirus 5 – 7 eilučių blokus. Kai kurie žmonės tą daro natūraliai, kai nori peržvelgti didelį kiekį informacijos.

Greitojo matymo meistriškumas pasiekiamas tuomet, kai sugebama per kelias sekundes pamatyti ir suvokti visą puslapį. Tačiau tam reikalingos ilgos treniruotės, kurių dėka galima išmokti atsiminti visus svarbiausius dalykus tik vieną kartą perskaičius knygą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaitymo produktyvumas susideda ne tik iš skaitymo greičio, bet ir iš suvokimo. Paradoksalu, tačiau įvaldžius greitąjį skaitymą pagerėja abu parametrai. Kuo greičiau skaitoma, tuo geriau atsimenama perskaityta informacija. Šio paradokso paslaptis slypi tame, jog daugelis greitojo skaitymo pratimų laviną gebėjimą susikaupti. Tad nenuostabu, kad jau 1965 metais mokslininkas E.B. Fray įrodė, kad lėtai (150 žodžių per minutę) skaitantys žmonės turi ir prastesnį teksto suvokimo koeficientą. Taip yra dėl to, kad skaitymas ir suvokimas yra vienas procesas, reikalaujantis skaitytoją laikyti informaciją trumpalaikėje atmintyje. Tuo tarpu pernelyg ilgai laikant šią informaciją trumpalaikėje atmintyje teksto suvokimas stipriai suprastėja. Taigi paradoksali išvada yra tokia – kuo lėčiau skaitome, tuo prasčiau atsimename. Ir atvirkščiai, kuo greičiau skaitome, tuo daugiau atsimename.

Svarbiausia – įveikti savo skepticizmą ir leisti sau eksperimentuoti. Kiekvienas iš mūsų turime individualias skaitymo ypatybes, todėl ir greitojo matymo metodo nereikėtų naudoti aklai, neatsižvelgus į jas. Kaip taisyklė, šis metodas geriausiai sekasi tiems, kurie perpranta metodo esmę, eksperimentuoja ir kantriai dirba.

Kam skirtas greitasis matymas? Jis rekomenduojamas visiems, kas dirba su dideliais kiekiais informacijos. Jau turint pradinius greitojo matymo įgūdžius galima greitai peržvelgti didelius kiekius bet kokios rašytinės informacijos – ar tai būtų popierinė ar kompiuterinė knyga , ar dokumentai. Kita vertus, greitojo matymo nerekomenduojama naudoti, kai skaitoma savo malonumui, nes dėl didelio greičio netekama dalis malonumo, kurį suteikia įvairūs apmąstymai bei emocijos. O dabar pagalvokite patys kiek laiko sugaišote skaitydami šį straipsnį? O jei jį būtumėte skaitęs 2 kartus trumpiau?..

Aivaras Pranarauskas