404 Greitojo skaitymo rūšys - Success.lt - seminarai Vilniuje. Audio knygos ir saviugdos straipsniai. - Success.lt – seminarai Vilniuje. Audio knygos ir saviugdos straipsniai.

Šviesios mintys padeda pabusti

Greitojo skaitymo rūšys

Greitąjį skaitymą galima rūšiuoti į tris kryptis: racionalusis, rodyklinis ir periferinis skaitymas. Kiekviena kryptis turi savo komponentus ir dar smulkesnį skaidymą. Dažna knyga apie greitajį skaitymą yra parašyta aptariant įvairius šių trijų krypčių komponentus. Vienoje knygoje rasime šį bei tą apie racionalųjį ir rodyklinį skaitymą, kitoje apie racionalųjį ir periferinį, trečioje gal tik apie rodyklinį. Visos šios kryptis turi savo privalumų ir įvarių pritaikymo galimybių. Iš kurių kiekvienas atsirenkame pagal savo poreikius. Tad susipažinkime su jomis visomis.


Racionalusis skaitymas

Racionalusis skaitymas į skaitymo procesą įveda vieną naują skaitymo įprotį. Prieš skaitydami svarbesnį tekstą bet mes turime išmokti iškelti sau tikslą, o po skaitymo abibendrinti savo rezultatus. Paprastai esame įpratę skaityti, kažką sužinoti ir po to pamiršti. Tikslai ir rezultatų apžvalga yra dalykas, kurio anksčiau niekas nemokė arba neakcentavo.

Pavyzdiniai klausimai, kuriuos turėtume nusistatyti prieš pradėdami skaityti:

•    Kodėl mes skaitysime šį tekstą?
•    Kokią naudą jis man duos?
•    Ko aš tikiuosi iš šios knygos? Žinių atnaujinimo, malonumo, laiko praleidimo?
•    Kur ir kaip aš pritaikysiu šias žinias?
•    Kokia pagrindinė teksto idėja?
•    Į ką labiausiai atkreipti dėmesį: faktus, siužetą, konkretų skyrių?

Taip pat turime įprasti ieškoti pagrindinių idėjų arba atsakymų į savo iškeltus klausimus jau pačio skaitymo proceso metu. Dažnai mūsų skaitymas yra betikslis ir miglotas. Arba tikslas gan trumpalaikis ir mes net nesusimąstome ar jis buvo pasiektas perskaičius tekstą.
 
Net ir skaitydami gerą knygą, mes ją po keletos mėnesių taip varganai atsimename, jog negalime net papasakoti savo draugams apie ką konkrečiai ji buvo. Prisimename kažkokius siužeto vingius, keletą įstrigusių scenų, ir bendrą pojūtį kurį mums paliko knygą. Mūsų atsiminimai būna gan bendro pobūdžio: “patiko“, „įtraukė“, „nuobodi“, „naujoviška“.
Negi dėl tokių vangių prisiminimų verta gaišti valandų valandas savo brangaus ir įdomaus gyvenimo? Tiesiog palyginkite tuos prisiminimus, kurie liko, tą laiką, kurį sugaišote ir tuos dalykus, kuriuos galėjote padaryti per tą laiką. Išvadas ir apmąstymus atlikime asmeniškai.

Tad pirmieji patarimai būtų tokie – mums reikia susipažinti su knygos struktūra. Galbūt ji turi aiškiai išdėstytus skyrius, kurie leis greičiau ir patogiau orientuotis visoje informacijoje. Galbūt kiekvieno skyriaus pabaigoje yra apibendrinimas, arba svarbiausios knygos idėjos yra paryškintos, iškeltos šalia pagrindinio teksto arba parašytos labiau pastebimu šriftu. Dabar rašomi tekstai turi tendencija tekstą pateikti kuo paprasčiau, aiškiau ir suprantamiau. Tie, kurie rašo, jau pradeda įsisavinti, jog žmonės nori patogumo ir aiškumo. Tad paėmę tekstą ar knygą į rankas pirmiausiai atkreipkite dėmesį ar teksto autorius nepadarė jums kokių palengvinimų, jei taip – naudokitės jais ir sutaupykite sau daug laiko. Kuo aiškesnis ir smulkesnis turinys, tuo greičiau tekste galima rasti jus dominančius dalykus. Jei vizualiai svarbiausios idėjos yra paryškintos jas lengviau bus prisiminti ir t.t.

Nusistatyti skaitymo tikslą užtrunka viso labo keletą sekundžių. Jei norite suformuluoti papildomų klausimų, panašių į mano anksčiau minėtus, užtruksite keletą minučių, tačiau tai jums leis sutaupyti mažų mažiausiai keletą valandų.

Kodėl racionalusis skaitymas yra greitojo skaitymo kryptis? Todėl, kad skaitydami protingai, mes galime sutaupyti sau daug laiko. Išsiugdę įprotį ieškoti tik to kas yra svarbiausia, mes galime visą kitą, mažiau reikšmingą informaciją, peržvelgti paskubomis arba išvis ją ignoruoti. Jei jūs tinkamai išsikėlėte sau skaitymo tikslus ir juos pasiekėte vos per keliolika minučių rasdami visą jus dominančią informaciją, tad kam skaityti toliau visą informaciją, kurią vargu ar kur pritaikysite. O jei manote, kad kažkada ateityje ji bus jums reikalinga, tuomet siūlau palaukti to gyvenimo momento kuomet ji išties bus reikalinga ir tada susirasti tą literatūrą ir toliau su ja dirbti. Tam kartui pasiimkite tik tą informaciją, kurios jums reikia. Dažnai mes skaitome tikrai per daug galvodami apie ateitį ir apie tai, jog „ateityje mums tai pravers“, tačiau dažnas susimąstome, jog kol ta ateitis ateis, mes jau būsime didžiąją dalį informacijos pamiršę. Ir vienintelis faktas kuris jums liks mintyse bus knygos pavadinimas, autorius, ir tai, jog kažkada tą knygą skaitėte.


Rodyklinis skaitymas

Ši kryptis vadinasi rodykliniu skaitymu, nes savo pirštą galite naudoti kaip rodyklę skaitymo procesui automatizuoti. Tai skaitymas kuomet į skaitymo procesą, be minčių ir akių  įtraukiame ir 3 komponentą – pirštą, kuriuo vedžiojame kiekvieną teksto eilutę.
Jūsų rodomasis pirštas gali kuo puikiausiai pasitarnauti, kaip įrankis automatizuojantis skaitymo procesą. Nuo šiol skaitymui galėsite pajungti ne tik savo akis ir mintis, tačiau ir ranką. Pirštas būdamas pakankamai nepriklausomas nuo skaitymo proceso, gali dirbti tam tikru ritmu.  Nepaisydamas jūsų užstrigimų skaitant tekstą ar noro pasąmoningai grįžti prie perskaitytų teksto vietų. Ši papildoma priemonė yra kaip disciplinos įrankis diktuojantis tempą ir visiškai okupuojantis minčių dėmesį. Kuomet pirštas bėgioja tekstu, mintims paprasčiausiai nelieka laiko nuklysti į šonus ir kaip taisyklę skaitant rodykliniu būdu gan lengvai pavyksta atsikratyti pašalinių minčių. Jūsų mintys paprasčiausiai per daug užimtos, kad spėtų galvoti dar ir apie kažką kitą. Atsiradus ritmui ir padidėjus tempui, padidėja ir jūsų koncentracija. Mintys tiesiog turi spėti viską sekti, ir jei ko nėspeja perskaityti nuostoliai yra gan menki palyginus su tuo, jog jūsų greitis yra pastebimai didesnis.


Periferinis skaitymas

Periferika yra mūsų gebėjimas matyti plačiau ir apimti didesnį teksto kiekį nei esame įpratę. Jei atsiversite bet kurios knygos bet kurį puslapį ir ten viduryje esančio teksto, su rašymo priemone padėsite tašką ir įdėmiai žiūrėsite į jį visiškai nejudindami akių obuolių matysite maždaug 2 žodžius esančius abiejuose taško pusėse.  Tai yra jūsų skaitymo periferikos plotis. Lavinant periferiką tam skirtais pratimais, po kelių savaičių darbo grižę prie šio teksto jūs jau galėsite matyti aiškiai ir 4-5 žodžius.

Kadangi mūsų periferika vienu metu gali apimti tik 2 – 4 cm, akys norėdamos perskaityti vieną vidutinio formato teksto eilutę, tarkime 12 cm ilgio, turės stabtelti ir fiksuoti tekstą nuo 6 iki 3 kartų. Kuo jūsų periferika platesnę tuo mažiau stabtelėjimų reikės padaryti jūsų akims. Jūsų akys vienu metu galės apimti didesnį teksto kiekį.  Kuo didesni kiekį informacijos mes matome ir atpažįstame tuo daugiau galime jos įsisavinti.

Tai kažkas panašaus, kaip žiūrėti ne pro rakto skylutę, o pro plačiai atidarytas duris. Juk abiem atvejais gaunamos informacijos kiekis stipriai skiriasi. O darbas smegenims apdoroti abiem atvejais gaunamos informacijos kiekį yra gan panašus. Žinoma, gaunant didesnį kiekį informacijos susidursime su pojūčiu, jog ji gan padrika, nesudaro mums jokių loginių ryšių ir pan., tačiau tai – laikinas dalykas. Prie naujų įpročių reikia įprasti, o kas dar svarbiau – kuo dažniau juos praktikuoti. Lavinti periferika tai atverti sau duris į daug didesnio kiekio informacijos įsisavinimą. Periferika lavinama treniruojant krumplyno ir lęšiuko raumenis. Krumplyno raumenys (1 pav.) laiko ir sukinėja akies obuolį, lęšiuko raumenys akomoduoja lęšiuką (2 pav.) priklausomai nuo to ar į toli, ar į arti esančius daiktus mes žiūrime.


1 pav.


2 pav.

Aivaras Pranarauskas

Iliustracijoms naudota medžiaga "Dicovery Education. The Eye: Structure and Function"

Parašykite komentarą