Šviesios mintys padeda pabusti

Savidisciplina: pripažinimas

Savidisciplina yra esminis sėkmės komponentas. Jis pats yra sudarytas iš keleto dalių. Pagrindinė jų – tai pripažinimas. Pripažinimas reiškia, kad priimate realybę tokią, kokia ji yra. Tai gal skamba paprasta ir akivaizdu, bet pabandžius tą padaryti iš tikrųjų būna itin sunku. Jeigu patiriate regularius sunkumus kažkurioje savo gyvenimo srityje, yra tikimybė, jog problemos variklis, tai negalėjimas priimti realybės tokios, kokia ji yra.

Kodėl pripažinimas yra toks svarbus savidisciplinai? Didžiausia žmonių klaida savidisciplinos procese, tai nemokėjimas suprasti ir pripažinti savo esamos situacijos. Dažnai savidisciplinos lyginima su svorių kilnojimu. Jeigu ruošiatės išsitreniruoti kilnoti didelius svorius, pirmas žingnis, kurį tenka žengti, tai įvertinti kokį svorį galite kilnoti dabar. Išsiaiškinti, koks stiprus esate? Kol nesuprasite, kur esate dabar, negalėsite paruošti tinkamos treniravimosi programos. Taip pat ir su disciplina. Jeigu jums nepavyko kokybiškai įvertinti savo esamos situacijos šioje srityje, tai labai maža tikimybė, jog jūs tobulėsite šioje srityje. Įsivaizduokite asmenį, kuris nori tapti svorių kilnotoju ir kuris neturi mažiausio supratimo, kiek jis gali pakelti šiuo metu. Nepaisant to, jis pasidaro treniravimosi programą pagal savo klaidingas nuostatas. Juk akivaizdu, kad pasirinkti svoriai greičiausiai bus arba per lengvi, arba per sunkūs. Ir abejais atvejais sportininkas nepasieks jokių rezulatatų. Svoriams esant per sunkiems – neįstengs jų pakelti, o jeigu svoriai bus per lengvi – kilnos juos be įtampos, ir jo raumenys nesivystys.

Trumpai tariant, jeigu norite pagerinti savo discipliną, TURITE žinoti savo dabartinę situaciją. Kokia jūsų disciplina yra dabar? Kokie iššūkiai yra jums lengvi, o kurie atrodo neįmanomi?

Štai klausimų sarašas, kurių atsakymai pasufleruos jūsų dabartinę situaciją:

– Ar prausiatės kasdieną?
– Ar kasdieną keliatės tuo pačiu laiku?
– Ar turite viršsvorio?
– Ar turite priklausomybių (kofeinas, nikotinas, cukrus ir t.t.) kurių norėtumėte atsikratyti, bet dar to nepadarėte?
– Ar jūsų elektroninio pašto dėžute sutvarykta?
– Ar jūsų darbovietė tvarkinga ir švari?
– Ar jūsų namai tvarkingi ir švarūs?
– Kiek pinigų paprastai išleidžiate per dieną?
– O kiek savaitgaliais?
– Davę kažkam pažadą, kokia yra galimybė, kad išlaikysite duotą žodį?
– Davę SAU pažadą, kokia yra galimybė, kad išlaikysite duotą žodį?
– Ar jūsų kompiuterio kietojo disko duomenys ir dokumentai sutvarkyti?
– Kaip dažnai mankštinatės?
– Kokį didžiausią fizinį krūvį esate įveikę?
– Kaip senai tai buvo?
– Kiek valandų per dieną jūs atkakliai dirbate?
– Kiek jūsų suplanuotų darbų yra senesni nei 90 dienų?
– Ar turite užsibrėžę konkrečius tikslus?
– Ar esate juos užsirašę?
– Jeigu prarastumėte darbą, kiek laiko per dieną praleistumėte ieškodami naujo, ir kiek laiko jums pavyktų išlikti atkakliam?
– Kiek laiko praleidžiate prie televizoriaus?
– Ar galėtumete pamiršti apie televizija mėnesiui?
– Kaip šiuo momentu atrodote?
– Ką jūsų išvaizda pasako apie jūsų savidiscipliną?
– Ar renkatės maistą pagal jo organines vertybes ar pagal skonį?
– Kada paskutinį kartą jūs išsiugdėte gerą įprotį?
– Kada paskutinį kartą jūs atsikratėte blogo įpročio?
– Ar esate skolingas?
– Ar jūsų skola tai gera investicija ar klaida?
– Ar iš anksto nusprendėte perskaityti šitą tekstą, ar tai tiesiog atsitiktinumas?
– Pasakykite, ką veiksite rytoj?
– O ką po savaitės?
– Dešimties balų skalėje įvertinkite savo savidiscipliną.
– Kaip turėtumėte save pakeisti, kad galėtumėte su švaria sąžine į pastarąjį klausimą atsakyti 9 arba 10?

Savidisciplina turi savąsias sritis, kurias reikia atsikrai lavinti: disciplinuotas miegas, maitinimasis, darbo įpročiai, bendravimas ir t.t. Kiekvieno jų lavinimas reikalauja skirtingų pratimų pritaikymo. Patartina nustatyti, kuri jūsų disciplinos sfera yra pati silpniausia, įvertinti kur jūs dabar randatės, pripažinti jūsų dabartinę situaciją ir susigalvoti tam tikrą lavinimosi programą tai sferai gerinti. Pradėkite nuo paprastų pratimų ir palaipsniui sunkinkite užduotis. Protingai didinamas pratimų krūvis taip pat gerai veikia savidiscipliną, kaip ir raumenų treniravimą. Tarkime, jeigu jūs turite sunkumų keltis dešimtą ryto, tai ar galėsite prisiversti iš karto keltis penktą ryto? Turbūt ne. Bet jeigu pirma pabandysite atsikelti penkiolika minučių, ar pusvalandžiu anksčiau? Nėra abejonių jog jums pavyks. Be pripažinimo, visa ką gausite bus arba ignoravimas, arba atstūmimas. Ignoruodami jūs tiesiog nežinosite, koks yra jūsų disciplinos lygis – turbūt net niekada apie tai nesusimąstysite. Jūs greičiau apkaltinsite aplinką arba save, vietoj to, kad pripažinti, jog "svoris", kurį bandėte pakelti, buvo per sunkus ir jums reikia tapti stipresniam. Kada nepripažįstate savo disciplinos lygio, judate uždarame, netikros realybės rate. Vertinant savo galimybes esate arba pernelyg optimistiškas, arba perdėtai pesimistiškas. Taip, kaip pradedantysis sportininkas nežinantis savo galimybių, jūs turėsite labai mažą galimybę atsitiktinai pritaikyti tinkamą lavinimosi praktiką. Būdami perdėtai optimistiški, sieksite aukštumų, prie kurių reikią lipti palaipsniui, todėl bandydami pakelti pernelyg sunkų svorį, neįstengsite jo pajudinti. Būdami savo atžvilgiu pernelyg pesimistiški, kilnosite mažus svorius, kurie neatneš jokių rezultatų.

Štai ką apie savidiscipliną rašo Steve Pavlina, garsusis asmenybės vystymo ekspertas:

"Man asmeniškai, pavyko gauti neįtikėtinai daug naudos einant savidisciplinos keliu. Kada man buvo dvidešimt, gyvenau mažame bute, o miegojau nuo 4 ryto iki 1 po pietų. Mano didžiąją asorti dalį sudarydavo greitasis maistas. Visiškai nesimankštinau. Dienos tikslas buvo praleisti vakarą su draugais. Dėl šitų ir daugelio kitų priežasčių mėnesio pabaigoje negalėjau prisiminti nieko, kas būtų nors kiek ypatinga. Neturėjau nei darbo, nei mašinos, nei siekių, nei planų, nei realios ateities. Man atrodė, kad turiu begalę problemų, kurios nė kiek nesiruošia pagerėti. Neturėjau ir supratimo, kad galiu pilnai kontroliuoti savo gyvenimo tėkmę. Tiesiog laukiau, kol kažkas įvyks, o po to atitinkamai į tuos įvykius reaguodavau.

Bet vienu momentu supratau, jog laukti visą gyvenimą neverta. Buvau pakankamai nuovokus, kad suprasti, jog jeigu noriu kažką pasiekti, turėsiu įveikti daug išbandymų ir daug ką savyje pakeisti. Nepaisant visų sunkumų, per gan trumpą laiką man pavyko tapti daug stipresniam. Jau keturiolika metų, kai aš kas dieną keliuosi penktą valandą, sportuoju šesis kartus per savaitę, valgau tik vegetarišką maistą su daugybe šviežių daržovių, mano namų biuras yra idealiai tvarkingas, mano pašto dėžutė yra tuščia. Turiu žmoną ir du nuostabius vaikus, su kuriais gyvenu gražiame name. Esu užsirašęs savo tikslus, kartu su planais, kaip juos pasieksiu. Dauguma mano 2005-aisiais užrašytų tikslų jau pasiekti. Niekada geriau nežinojau, ko noriu, o viską, ką darau, darau tik savo noru. Tačiau niekas iš anksčiau paminėtų dalykų neįvyko be tam tikros priežasties ar per vieną naktį. Tai pareikalavo metų darbo su savimi. Kartais dar ir dabar būna sunku, bet tapau daug stipresnis, o tas, kas man, bunant 20-ies, atrodę neįmanoma, dabar yra lengvai pasiekiama. Galiu sau leisti užsibrėžti didesnius tikslus ir kartu iškovoti didesnių pasiekimų.

Visa tai sakau ne dėl to, kad noriu sukelti jums įspūdį. Noriu, kad jūs patys nustebtumėte, kokie stiprūs galite būti. Noriu, kad nustebtumėte susimąstę, ką galite pasiekti per artimiausius 5-10 metų, jeigu lavinsite savo discipliną. Gali būti nelengva – bet tikrai verta. Atsiminkite, svarbiausia suprasti ir pripažinti savo esamą situaciją – pripažinti ją. O tuomet prisiversti lavinti tas sritis, kurios yra mažiausiai išsivysčiusios. Tačiau dar kartą atminkite, jums nieko nepavyks, jeigu prieš tai neįvertinsite savo esamų galimybių."

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comment validation by @