Kaip elgtis su smulkiais darbais?

Viena geriausių idėjų laiko valdyme yra tai, jog jei užduotis ar darbas truks iki 2-3 min. tokį darbą padarykite iškart vos tik jis atkeliaus ant jūsų stalo. Labai dažnai mes gauname laiškus, kurie reikalauja trumpų, nesudėtingų atsakymų, mes juos perskaitome, tuomet pagalvojame – atsakysiu vėliau. Arba žinome, jog reikia kažkam paskambinti, bet nuolat atidėliojame, pagalvojame – dabar netinkamas metas, paskambinsiu vėliau. Tokių mini darbelių per dieną gali būti keliasdešimt. Jei apie tokį darbelį pagalvojate kelis kartus, kol galiausiai susiruošiate ji padaryti gali būti sugaištos ir 10-30 min. t.y. 3-10 kartų daugiau laiko nei kad būtumėte tą darbą atlikęs iškart. Tačiau nuostolis yra netik  papildomai sugaištas laikas. Daug didesnis nuostolis yra tai, jog savo operatyvinę atmintį užkrovėte smulkiomis užduotimis. Smegenyse įsijungė daugiaplanis rėžimas t.y. galvojate apie daug darbų vienu metu, o pasak vieno žymaus amerikiečio tai mažina IQ labiau negu marihuanos rūkymas. Taigi, jei žmogus turi daug smulkių užduočių ir visas jas nuolat nešiojasi galvoje tai silpnina jo intelektą. Ranką prie širdies padėjęs galiu pasakyti, jog metai sekretorės, biuro administratorės ar vadybininko darbo intelekto gebėjimus sumažins minimum 30 proc., o jei dirbsite viršvalandžius, neužsiimsite jokia saviugda gali būti ir minus 50 proc. Atitinkamai ir atlygis už šį darbą nėra labai pelningas. Jei nenorite silpninti savo protinių gebėjimų visus smulkius darbus atlikite iškart. Jei žinote, kad atsidarius pašto dėžute, ten bus 3 laiškai į kuriuos reikia atsakyti iškart, tai pasirinkite tokį dienos metą ir nusiteikite taip, kad iškart tuos atsakymus ir parašytumėte.

Kiekviena pradėta ir nebaigta užduotis yra kaip akmuo į kuprinę ant pečių. Neveltui mes atlikę kažkokį ilgai atidėliotą darbą sakome, jog kaip akmuo nuo krūtinės nusirito. Kuo daugiau pradėtų ir nebaigtų darbų turite, tuo sunkiau yra eiti ir kažką daryti, nes nuolat neapsisprendžiate nuo kurio čia darbelio man dabar pradėjus. Jei kuprinė yra prigrūsta daugybės smulkių akmenukų, ten nebetilps jokia rimta ir stambi užduotis.

Gal maždaug prieš metus rodė laidą apie gabų jauną mokslininką dirbantį chemijos ar biologijos srityje, kuris išvyko į užsienį ir ten jam buvo sudarytos tokios sąlygos gyvenimui ir darbui, jog buvo net griežtai pasakyta nesirūpinti net pačiais smulkiausiais buities darbais tokiais kaip elektros lemputės pakeitimas ar kojinių skalbimas. Svarbiausia, kad jis koncentruotusi į savo svarbiausius darbus. Manau, kad jei 2-3 metus sugebėtumėte daugiau nei pusę laiko skirti 1-2 pakopos užduotims veiklos grąža turėtų būti tokia, jog tikrai turėsite už ką pasisamdyti visiems buitiniams darbams padėjėją. To moko net ekonomikos vadovėliuose, pamenu klasikinį pavyzdį – ar verta teisininkui dirbti savaitgalį sode ar verčiau pasisamdyti sodininką ir tą savaitgalį gerai pailsėti jei teisininkas uždirba 100 dolerių per valandą, o sodininkas 10 dolerių?

Siekiant asmeninio produktyvumo vienas svarbiausių dalykų išlavinti savo gebėjimą išlaikyti dėmesį ilgai ties viena užduotimi. Reikia įveikti daug vidinių pagundų, vidinės trinties, atsikalbinėjimų, baimes, nenorą keistis ir kitų dalykų, kurie yra daug dažniau emocinės, o ne intelektinės kilmės. Apie tai kaip emocinių neskalndumų pašalinimas prisideda prie produktyvumo galbūt kitame naujienlaiškyje, o dabar tiesiog siūlome visus trumpus darbus atlikti iškart vos tik juos prisimenate ar jie atkeliauja ir prašosi jūsų dėmesio. Tikrai turėtumėte sutaupyti sau laiko kasdien. Išbandykite.

 ***
Seminaras
„Laiko valdymas“